Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Jūroje rado "Prezidentą Smetoną“
2009-09-02
Asta Aleksėjūnaitė
Klaipėdos universiteto mokslininkai kartu su Estų jūrų muziejaus istorikais gali būti aptikę tarpukario Lietuvos karinių pajėgų laivą „Prezidentas Smetona“.
Paskutinėmis rugpjūčio dienomis vykusioje ekspedicijoje Suomijos įlankoje buvo žvalgoma teritorija, kur 1945-ųjų sausį nuskendo vienintelis tuomet Lietuvoje karo laivas. Karinių jūrų pajėgų laivu „Jotvingis“ ekspedicijos dalyviai pasiekė maždaug už 20 jūrmylių nuo Talino esantį rajoną.
Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus, tai, kad šioje ekspedicijoje dalyvavo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono anūkas, yra šiokios tokios mistikos.
„Naktį, kai, tikimasi, ir buvo aptiktas šis laivas, kaip tik budėjau aš ir kapitono anūkas Jonas Nekus“, – tikino V.Žulkus.
Ekspedicijos nariai tikino, jog neabejojama, kad maždaug 83 metrų gylyje jūros dugne gulintis aptiktas laivas yra karinis. Tačiau lietuvių turimas sonaras negalėjo nusileisti į 80 metrų gylį, jis pritaikytas dirbti 50 metrų gylyje. Į ekspediciją išsiruošę lietuvių narai taip ir neturėjo galimybės panirti.
„Netrukus estai ketina sugrįžti į šį rajoną. Nors mūsų sonaras yra modernesnis, tačiau estų įranga gali dirbti gylyje iki 100 metrų. Neatmetame galimybės, kad nuodugniam radinio apžiūrėjimui pavyks surengti dar vieną ekspediciją“, – kalbėjo V.Žulkus.
Visiškas rasto laivo autentiškumas būtų identifikuotas tik tuomet, kai jį apžiūrėtų patys mokslininkai.
„Į tokį gylį turėtų leistis narai, turintys tokio darbo patirties. Jų Klaipėdoje yra, tačiau jie nežinotų, ko ieškoti. Taigi protingiausia būtų nuleisti kamerą ir iš laivo apžiūrėti radinį. Laivo kapitono anūkas J.Nekus turi vilties išsinuomoti batiskafą“, – aiškino Klaipėdos universiteto vadovas.
Istorikai tikisi, kad jei laive pavyktų aptikti laivagalyje specialiai prezidentui Antanui Smetonai įrengtą antstatą, kur buvo valstybės vadovo kajutė, paaiškėtų, kad radinys autentiškas.
Ekspedicija apžiūrėjo ir dar tris lietuvių laivus, nuskendusius šioje vietoje, – „Panevėžį“, „Uteną“ ir „Kretingą“.
„Tai nebuvo atsitiktinumas, mes žinojome, ko ieškome. Tačiau būsime tikri tik nusileidę ir apžiūrėję patį laivą. Jau anksčiau buvo žinomos 1945 metais torpedų atakuoto laivo nuskendimo koordinatės. Visgi prieš porą metų rastas nuskendęs laivas, kaip paaiškėjo, nebuvo mūsų ieškomas „Prezidentas Smetona“, – pasakojo universiteto rektorius.
