Įspūdingiausią laišką narkomanui parašė devintokas
Baigėsi prieš mėnesį startavęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) ir "Kauno dienos" konkursas "Laiškas narkomanui".
Iš viso laiškus narkomanui atsiuntė 104 moksleiviai iš 18 Kauno bendrojo lavinimo mokyklų. Vakar vertingi prizai ir diplomai įteikti penkių geriausių kūrinių autoriams.
Patį didžiausią įspūdį vertinimo komisijai paliko Sargėnų vidurinės mokyklos devintoko Pauliaus Ramanausko parašytas laiškas.
Tai tapo staigmena ne tik jam, bet ir jo mokytojai, lituanistei Violetai Visockienei.
"Jis – padauža, aktyvus, sportuojantis vaikinas. Niekada nepasižymėdavo rašydamas rašinius, bet šis laiškas atskleidė ir kitus jo sugebėjimus. Gal ši tema jam padėjo atsiskleisti", – auklėtinio sėkme džiaugėsi mokytoja.
Autorius kuklinosi. Jis nelabai mėgsta rašyti. Parašyti laišką reikėjo prisiversti. Vaikinui, ir jo mama, ir mokytoja sakė, kad rašinys puikus, tačiau niekas nesitikėjo, kad jis sulauks tokio įvertinimo. Maža to, Paulius teigia, kad nepažįsta nė vieno narkomano.
"Aš – sportininkas, ne rašytojas. Išvis galvojau, kad laiško neparašysiu, bet parėjau namo, prisiverčiau pradėti ir kažkas išėjo. Rašydamas bandžiau suprasti, kaip gali jaustis narkomanas, kaip jam galėčiau padėti", – pasakojo Paulius.
Paulius negalėjo atsakyti, ar šiame kasmet organizuojamame konkurse dalyvaus ir kitais metais.
Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis sakė, kad daugelis kauniečių paauglių teigia nepažįstantys nė vieno narkomano ir nėra pakankamai susipažinę su narkomanijos problema. Tokie konkursai užtikrina, kad apie ją labiau susimąstys ne tik dalyviai, bet ir jų artimiausi draugai.
Pauliaus laiškas narkomanui
Rašau tau. Keista, nenusakomas jausmas užplūsta rašant laišką į nežinią… Nepažįstu tavęs. Nežinau, kiek tau metų, kur gyveni, net tavo vardo nežinau. Žinau tik du dalykus, kad tau sunku ir galbūt galiu tau padėti. Jei tu mano metų, tada galiu patarti tau, nors aš dar vaikas ir nepatyriau to, ką patyrei tu. Žinau, kad ir tu nepatyrei to, ką patyriau aš.
Pradėdamas vartoti, tu praleidai vėjais dalį savo gyvenimo. Narkotikai tave pavertė neįgaliu, tarsi aklu. Tu matei tik baltą foną, kuriame galėjai pasislėpti nuo kasdienių rūpesčių. Gal tau atrodo, kad tu elgiesi teisingai ir dozė geriau nei sunkumai, kuriuos tau reikės per vargus apeiti. Sunku tai sakyti, bet tu pasielgei kaip bailys.
Nevartodamas aš supratau tai, kad įveikęs visus sunkumus, perlipęs per kalnelius, aš patiriu didesnę palaimą nei tu svaigindamasis. Žinau, tau sunku. Tačiau turi į kažką atsiremti. Nejaugi šiame pasaulyje nėra to, kas tau galėtų padėti? Jei ne, tai padarysiu aš. Suprask, tu man brangus. Kaip ir kiekvienas bendraamžis, išsukęs iš savo gražaus gyvenimo, pasirinkęs netinkamą kelią – blogiausią kelią. Tiesiu tau ranką, ištreniruotą, manau, pajėgsiančią grąžinti tave į pasaulį. Atiduodu tau savo akylas akis, tebaido visas pagundas šalin. Dovanoju tau savo balsą – surik, kai jausies stiprus, tada aš tik nebyliai nusišypsosiu ir dovanosiu savo širdį, kad išmoktum mylėti, nes žmogus be meilės – niekas. Padėsiu tau išeiti iš tamsaus skersgatvio, kuriame matai tik seną sieną priešais save. Ji tau trukdo matyti tikrą pasaulį, gražų pasaulį be svaigalų. Tamsa tave paverčia bejėgiu. Ji priverčia tave nuleisti rankas ir nebesistengti. Privalai stengtis dėl visko, kas pasaulyje yra gražaus. Jei nežinai, kas tai, galiu tau padėti prisiminti. Tai yra rudenį krentantys medžių lapai, kurie sužadina norą gyventi, purus, baltutėlis sniegas, kuris užpusto visą liūdesį ir tave nudžiugina. Tai yra paprasčiausi dalykai: saulė, jūra, žolė. Tik reikia mokėti jais džiaugtis. Galiu tave pamokyti, tik mainais paprašysiu vieno menko dalykėlio – susirask giliausią šulinį, įmesk ten savo liūdesį ir uždenk jį dangčiu, kurio niekada nepajėgsi pakelti.
Tikiuosi, priverčiau tave susimąstyti. Jei šis laiškas tau ką nors reiškia, pagalvok apie jį, kai bus sunku, nusišypsok ir eik savo kelio gražiąja puse.
Paulius Ramanauskas, 9a klasė