Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Gyvenimas geležiniame karste
2009-05-13
KD inf.
Šiandien nedidelis Leitimorės miestelis (JAV, Šiaurės Karolinos valstija) į paskutinę kelionę palydės 72 metų sulaukusią Marthą Mason – žmogų, kuris ne vieną užkrėtė noru gyventi ir nepasiduoti likimo smūgiams. M.Mason daugiau kaip 60 metų išgulėjo 400 kg sveriančiame aparate – geležiniuose plaučiuose. Juose amerikietė buvo įkalinta sulaukus 11 metų, kai dėl poliomelito buvo paralyžiuota nuo pat kaklo.
Klastingas virusas mergaitę užklupo praėjus vos kelioms dienoms po brolio laidotuvių: 13 metų sulaukęs Gastonas buvo vienas poliomelito epidemijos, Leitimorę užklupusios 1948-aisiais, aukų. Susirgusi mergaitė visus metus praleido ligoninėse, kol galiausiai buvo įkalinta 2,1 m ilgio cilindro formos aparate. Jame M.Mason užaugo, subrendo ir negalėdama ištrūkti į laisvę tapo miestelio centru. Globojama kaimynų ir socialinių darbuotojų, ji kviesdavo pas save vakarienės ar tiesiog padiskutuoti apie kultūrą, politiką, miestelio gyvenimą. Susirinkusiesiems moteris turėdavo, ką pasakyti, juk tėvų pastangomis buvo baigusi du koledžus. Žinoma, tai ji padarė nepalikdama savo geležinio narvo.
Šiandien anachronizmu virtęs kvėpavimo aparatas pirmąkart buvo panaudotas 1928-aisiais Bostone. Jis atrodė it monstras, tačiau buvo nesudėtingai valdomas ir išgelbėjo ne vieną paralyžiuotą žmogų nuo uždusimo. M.Mason pridurdavo, kad išgyveno ir dėl to, kad labai domėjosi pasauliu: kai aplink esą tiek nepažintų dalykų, negalima mirti. Ir moteris stengėsi pažinti: balsu valdomu kompiuteriu ji keliaudavo po virtualų pasaulį, rašė autobiografinę knygą.
Kodėl M.Mason savo narvo neiškeitė į modernesnius kvėpavimo aparatus, nėra aišku. Manoma, kad tam būta medicininių priežasčių.
Geležinis monstras išgelbėjo M.Mason gyvenimą, o ji – savo miestą. Po to, kai vienas iš dviejų apie ją sukurtų dokumentinių filmų buvo nominuotas "Oskarui", Leitimorė tapo žinoma visoje šalyje. Moteris su geležiniaisi plaučiais tapo Leitimorės gyvybės eliksyru.
