Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Verslo milžinus išskyrė geležinkelis
2008-09-03
Gintautas Degtis
Lenkijos koncerno "PKN Orlen" valdoma "Mažeikių nafta" (MN) ir valstybei priklausantys "Lietuvos geležinkeliai" pradėjo atvirai konfliktuoti dėl produktų pervežimo geležinkeliais kainos.
Vakar MN surengtoje spaudos konferencijoje įmonės vadovas Marekas Mroczkowskis skundėsi, kad "Lietuvos geležinkeliai" nuo rugsėjo 1-osios 40 proc. padidinę produktų vežimo tarifus skriaudžia didžiausią Lietuvos įmonę.
Tačiau "Lietuvos geležinkelių atstovai" tikina: MN sulaužė sutartį ir nuo birželio 1-osios savavališkai pradėjo taikyti mažesnį tarifą. Dėl to lenkų valdoma bendrovė esą jau įsiskolino apie 40 mln. litų ir "Lietuvos geležinkeliai" nutraukė produktų vežimo sutartį su MN bei kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą.
"Lietuvos geležinkeliai" patikino, kad ir toliau veš MN krovinius, tačiau jei pastaroji neapmokės pateiktų sąskaitų, skolas valstybės valdoma bendrovė išsiieškos per teismą.
Mažeikių įmonės vadovas sako, kad dėl pervežimo tarifų įmonė su "Lietuvos geležinkeliais" diskutuoja jau apie pusmetį, tačiau dabar šis ginčas virto atviru konfliktu.
"Kilo ginčas dėl sutarties interpretavimo, mat 1999 m. pasirašytoje sutartyje ne visi punktai tebėra aktualūs. Ten numatyti du tarifai. Išpildžius tam tikras sąlygas, galime naudotis mažesniu. Manome, kad dabar visos tos sąlygos yra išpildytos, o "Lietuvos geležinkeliai" mano kitaip", - aiškino M.Mroczkowskis.
Jis taip pat tikino, kad jau deramasi dėl sutarties tobulinimo, o degalinėse benzino bei dyzelino neturėtų pritrūkti, nes MN produktai ir žaliava, kaip ir anksčiau, netrukdomi keliauja tarp Mažeikių ir Klaipėdos.
MN geležinkeliais gabena apie 90 proc. naftos produktų ir už paslaugas geležinkelių įmonei per metus sumoka apie 180 mln. litų.
"Sutartis yra nutraukta tiek de jure, tiek de facto. Nuo rugsėjo pirmos yra vežama teisės aktų nustatyta tvarka - sudaroma važtos sutartis, pagal kurią MN privalo atsiskaityti. Jeigu ne - tai bus bendros kompetencijos teismo reikalas", - vakar spaudos konferencijoje kalbėjo "Lietuvos geležinkelių" Teisės tarnybos vadovas Vilius Nikitinas.
Keletą mėnesių dėl naujos bendradarbiavimo sutarties, nesugebančios susitarti įmonės neranda kompromiso ir kitais klausimais.
MN generalinio direktoriaus pavaduotojos logistikai Danielios Krelovskos teigimu, "Lietuvos geležinkeliai" iki šiol verčią MN savo produktus į Klaipėdą vežioti ilgesniu keliu - beveik 230 kilometrų. Vežant produktus senąją, 1990 m. uždaryta geležinkelio atšaka per Skuodą, kelionė sutrumpėtų iki 95 km. MN atstovai tikina esantys pasiruošę apsvarstyti visus variantus, net bendrą geležinkelio atnaujinimo finansavimą.
Be to, Mažeikių bendrovė jau kurį laiką su "Lietuvos geležinkeliais" derasi ir dėl produktotiekio iš Mažeikių iki Klaipėdos statybos. Esą didžiausia kliūtis vamzdžiui yra ta, kad jis eitų per daugelio savininkų žemes ir ne su kiekvienu jų galima susitarti. Taigi realiausias variantas, kad produktotiekis būtų tiesiamas šalia geležinkelio, jo apsaugos ruože.
Tačiau "Lietuvos geležinkelių" Teisės tarnybos vadovas V.Nikitinas tikino: seno ruožo atnaujinimas Mažeikių bendrovei neapsimokėtų, o geležinkelio vėžės apsaugos zonos yra ne "Lietuvos geležinkelių" kompetencija ir bendrovė negali leisti tiesti produktotiekio.
