Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Užakę energijos šaltiniai
2003-09-10
Julius LENČIAUSKAS
Mokslininkai yra paskaičiavę, kad Lietuvos hidroelektrinių potencialas - per metus pagaminti apie 500 milijonų kilovatvalandžių elektros energijos. Šioje srityje ypač dideli rezervai kaime. Iš atsinaujinančių šaltinių galėtume pagaminti 1,6 karto energijos daugiau, nei jos reikia žemės ūkiui. Taip kasmet sutaupytume apie milijoną tonų naftos, alternatyvaus kuro gamyboje papildomai būtų užimta 4000-7000 kaimo žmonių.
Verčia gyvenimas ir Europos Sąjunga
Atsinaujinančios energijos šaltiniai praktiškai yra neišsenkantys, ekologiškai švarūs, kur kas mažiau reikalauja išlaidų kuro pirkimui svetimose valstybėse. O tai suteikia galimybę būti nepriklausomiems nuo tradicinio kuro tiekėjų. Tai suprantama ne tik Lietuvoje. Derybininkai Europos Sąjungoje įrodinėjo, kad mūsų krašte nėra didelių gamtos šaltinių: vandeningų upių, stipraus ir pastovaus vėjo, nedaug ir saulėtų dienų. Vis tik ES įsipareigojome iki 2010 metų iš atsinaujinančių šaltinių gaminti ne mažiau kaip 12 procentų visos energijos.
Kauno apskrityje prieš kelerius metus buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė vietinio kuro ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo programą. Pagal ją buvo pastatyta arba baigiamos įrengti 6 mažosios hidroelektrinės, o dar 7 numatoma pastatyti. Iš esmės tai senos upelių užtvankos, kurios anksčiau buvo naudojamos laukams drėkinti. Dabar, kai planuojama uždaryti Ignalinos AE, kai menkėja Valstybinės elektrinės Elektrėnuose indėlis, ateityje gali atsirasti energijos “badas”, todėl kiekvienas jos šaltinis įgis perspektyvą. Kaišiadorių rajone ūkininko F.Žilinsko ūkyje numatoma įsteigti šioje srityje savotišką bandymų poligoną. Čia bus eksperimentuojama su įvairiais atsinaujinančios energijos šaltiniais, teikiamos rekomendacijos kitiems ūkiams.
Reikia gerai apskaičiuoti
Minėtos programos koordinatorius, Kauno apskrities viršininko administracijos specialistas Andrius Vytenis Lazdinis, įsitikinęs, kad mūsų šalyje turi gerą perspektyvą vietinio kuro ir atsinaujinančios energijos šaltinių rūšys. Tai bioetanolis ir biodyzelinas iš žemės ūkio produktų, durpės, šiaudai, mediena ir jos atliekos, biodujos iš organinių atliekų, saulės ir vėjo energija, vandens ištekliai mažajai hidroenergetikai, atliekinė šilumos energija. Tačiau tam reikalingos nemenkos investicijos. Pavyzdžiui, 13 mažųjų hidroelektrinių įrengimui prireiks apie 16 milijonų litų.
Lietuvos energetikos instituto laboratorijos vedėjas prof. Vladislovas Katinas tvirtina, kad puikus energijos šaltinis yra vėjas, tačiau jėgaines verta statyti, kai jis skrieja vidutiniškai 6-7 metrus per sekundę. Mūsų sąlygomis tokia jėgainė atsipirktų per 12 metų. Kuo didesnis vėjas, tuo greičiau atsiperka investicijos.
Šioje srityje nemažai nuveikusi AB “Achema”, kuri valdo mažųjų hidroelektrinių tinklą. Planuoja statyti vėjo jėgainę ir prie Šventosios. Aišku, pats “patikimiausias” vėjas pajūryje, tačiau, anot mokslininkų, vėjo jėgaines verta statyti ne tik prie Klaipėdos, bet ir prie Raseinių, net prie Kauno, nes čia susidaro intensyviausias “vėjo koridorius”.
Deja, veržliai įsilieti į bendrą energijos upę negalima, nes neišlaikytų elektros perdavimo tinklai, kurių rekonstrukcija brangiai kainuotų. Todėl kai kurių rūšių alternatyvi energija bus kvotuojama.
Kiekviena idėja dažniausiai laikosi ant entuziastų pečių. Rokiškio pieninėje elektros energiją gauna iš pieno gamybos atliekų. Kaišiadorių ūkininkai mėgino kooperatiniais pagrindais atsidaryti biodyzelino gamyklą, bet dėl lėšų stygiaus sumanymas žlugo. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas Vytautas Streikauskas prisipažino, kad 200 ha valdantis jaunas ūkininkas iš Žaslių F.Žilinskas, savo iniciatyva, be valdininkų paramos, pasistatė vėjo jėgainę. Kitas ūkininkas J.Juodeikis Žiežmariuose panaudoja šiaudus grūdų džiovyklos pakuroje.
Idėjai plisti trukdo nesąžiningumas
Čekijos specialistai Čičinų kaime (Jonavos r.) stato 5000 tonų per metus pajėgumo biodyzelino gamyklą. Tikėkimės, kad jis bus kokybiškas, nes, anot Lietuvos energetikos instituto vyresniojo mokslinio darbuotojo dr. Juozo Savicko, nesąžiningumas sužlugdo ir geriausią idėją. Ypač blogų pavyzdžių apstu biodyzelino panaudojimo srityje. Štai AB “Plungės grūdai” pradėjo gaminti šį kurą, tačiau idėja žlugo. Dėl biokuro naudojimo autobusuose buvo sutarta su Kauno autobusų parko vadovais. Tai labai aktualu, nes miestas įsikūręs dauboje ir labai reikalingas gaivesnis oras. Tačiau naujojo kuro tiekėjai, matyt, buvo nelabai sąžiningi, anot specialistų, kažko primaišė ir autobusai pradėjo “čiaudėti”, kimšosi oro filtrai, o varikliai sustojo. Aišku, “patobulinto” kuro (įtariama, kad buvo įpilta krosninio) transportininkai atsisakė, o naujovės antireklama, matyt, išliks ilgam. Dėl gamybos klaidų Mažeikiuose sustojo biodegalų gamykla, kurios statybai “sukišta” apie 18 milijonų litų.
Į pagalbą - mokslininkai
Daugelio skaudžių ir liūdnas ekonomines pasekmes turinčių klaidų išvengtume, jeigu pirma pasitartume su mokslininkais. Gražią patirtį šioje srityje turi Kauno apskrities administracija. Čia vakar įvyko konferencija “Vietinio kuro ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas Kauno apskrityje”. Dalyvavo ne tik apskrities, Kauno miesto suinteresuoti valdininkai, bet ir Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos energetikos, Žemės ūkio inžinerijos institutų mokslininkai.
Žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto direktorius Gvidas Rutkauskas sakė nustebęs dėl tokio dėmesio, nes įvairių lygių valdininkai su mokslininkais bendrauja nenoriai, todėl gana dažnai “priskaldo malkų”. Direktorius tvirtino, kad jau 30 metų dirbama saulės energijos pritaikymo srityje, analizuojamos vėjo energijos, nemaisto medžiagų panaudojimo energijai gauti šaltiniai.
Minėto instituto direktorius Gvidas Rutkauskas su Kauno apskrities viršininku Valentinu Kalinausku pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo, kuris apskrities plėtrai geriau panaudotų mokslo potencialą. Beje, tokie susitarimai pasirašyti ir su kai kuriomis kitomis mokslo įstaigomis.
