Skolinsimės iš TVF?


2009-12-11
BNS inf.
Skolinsimės iš TVF?

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia nesąs tikras, ar Lietuvai ateinančiais metais pavyks išvengti skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

"Šitas klausimas dėl TVF pasitelkimo ir šiandien yra atviras. Aš tikrai negaliu pasakyti, kad Lietuvai 2010 m. 100 proc. pavyks apsieiti be TVF pagalbos. Tikėkimės, kad tai pavyks padaryti, bet klausimas atviras", – Lietuvos radijui sakė G.Nausėda.

Jo teigimu, skolintis iš TVF prireiktų tuomet, jeigu Lietuvai nepavyktų priimtinomis sąlygomis pasiskolinti tarptautinėse finansų rinkose. Anot G.Nausėdos, 2010-ųjų nacionalinio biudžeto deficitui bei refinansuojamoms paskoloms grąžinti kitais metais valstybei gali tekti skolintis apie 10 mlrd. litų.

"Klausimas yra toks, ar priimtinomis civilizuotomis sąlygomis mes galime pasiskolinti šituos pinigus tarptautinėje finansų rinkoje. Aišku, klausimas, kas laikytina tomis civilizuotomis sąlygomis. Jei to nebeįmanoma padaryti, pasiskolinti tarptautinėje finansų rinkoje, mes kreipiamės į tokias institucijas, kurios skolina jau nevisiškai komerciniais sumetimais, turiu galvoje TVF", – sakė SEB banko prezidento patarėjas.

Pasak jo, kitais metais skolintis valstybei būtinai reikės, nes biudžeto išlaidos viršija pajamas.

"Kai biudžeto pajamos mažesnės už išlaidas, skolinimas ne tik nebėra svarstymo objektas, ar tai naudinga, ar nenaudinga, tai būtina, nes priešingu atveju, arba tektų stabdyti mokėjimus, arba žūtbūt karpyti išlaidas iki tokio lygio, kuris atitiktų valstybės turimas pajamas", – teigė G.Nausėda.

Jis sakė, kad šiuo metu deficitinis biudžetas yra ne tik Lietuvos, bet ir daug stipresnių valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, JAV, jų užsienio skola taip pat labai sparčiai auga.

"Svarbu pati kryptis, ar Lietuvos valstybė adekvačiai reaguoja į susiklosčiusią padėtį, ar tuo metu, kai reikia taupyti, imasi taupymo priemonių, ar atvirkščiai – išlaidauja, štai kas svarbu, pati ekonominės politikos trajektorija. Mano nuomone, ji iš esmės teisinga. Galbūt kartais iš tos desperacijos ar žūtbūtinio siekio pasiekti užsibrėžtą kiekybinį tikslą, aukojama kokybė, socialiniai dalykai", – vertino G.Nausėda.

Lietuvos pagrindinė problema biudžeto išlaidų srityje, ekonomisto nuomone, yra ta, kad išlaidos visiems karpomos po truputį, užuot atsakius į klausimą, ar tos išlaidos apskritai pagrįstos vienam ar kitam asignavimų valdytojui.

Seimas ketvirtadienį ketina patvirtinti rekordiškai didelio – 5 mlrd. litų – deficito kitų metų biudžetą.

Grynojo skolinimosi limitas planuojamas 8,96 mlrd. litų. Iš viso kitais metais ketinama skolintis daugiau kaip 13 mlrd. litų. Valstybei gali tekti finansinėje duobėje atsidūrusiai "Sodrai" paskolinti nuo 3 iki 3,5 mlrd. litų.