Paskolos akimirksniu - jau Kaune


2007-06-18
Paskolos akimirksniu - jau Kaune

Nuo šiandien ir laikinosios sostinės gyventojai galės pasiskolinti greitai ir daug

“Reikia pinigų? Pinigų yra!” - turbūt vyrėlesnė karta dar pamena tokią reklamą. Prieš dešimtmetį ji žadėjo auksines palūkanas, dabar toks šūkis atspindi augančius skolinimosi apetitus ir vis naujas galimybes greitai, bet nebūtinai pigiai pasiskolinti solidžią sumą.

Per kelias minutes

Nuo šiandien dalyje Kauno apskrities paštų per kelias minutes bus galima pasiskolinti iki 40 tūkst. litų. Tam tereikės turėti asmens dokumentą ir nuolatinį pajamų šaltinį. Nuo pajamų dydžio priklausys, kokio dydžio paskolą klientas gali gauti ir per kiek laiko ją turės sugrąžinti. “Pavyzdžiui, gaunantis mažesnes pajamas asmuo galbūt gaus kreditą, bet ilgesniam laikotarpiui, kad būtų mažesnės įmokos”, - aiškina UAB “General financing” generalinis direktorius Konstantinas Balakinas. Greitasis kreditas “Kreditas 123” gali būti išduotas laikotarpiui nuo 7 dienų iki 5 metų.

Pasak jo, pateikusiam asmens dokumentą klientui iš karto bus pranešama, ar jam bus suteiktas vartojimo kreditas ir kokiam laikotarpiui. Tokios galimybės atsiranda naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. “Prie “Sodros”, Gyventojų registro tarnybos bei “Creditinfo” duomenų bazių prijungta sistema operatyviai įvertina vartotojo mokumą ir pateikia atsakymą, ar galima suteikti prašomą paskolą”, - aiškina K.Balakinas. Dėl minėtų priežasčių greitieji kreditai gali būti išduodami tik tuose paštų skyriuose, kur įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos.

Bankai tvirtina, kad rinkos naujokė didesnę konkurenciją sudarys išperkamosios nuomos bendrovėms, kredito unijoms, bet ne bankams. Nors bankai, išduodami vartojimo kreditus, reikalauja daugiau formalumų, tai ilgiau trunka, tačiau palūkanos mažesnės. Be to, nedidelėmis sumomis ir greitai kreditus grąžinantiems asmenims labiau nei skolintis apsimoka įsigyti kredito korteles.

Kita vertus, vartojimo kreditą imant banke ar kredito unijose ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui ar didesnei sumai jau reikia laiduotojo arba užstato. To nereikalauja greitųjų kreditų sistema.

Greitis daug kainuoja

“Rinkdamiesi finansuotoją klientai turi įvertinti visas sąlygas: kainą, mokamą už paskolą, kaip paprasta bus mokėti mėnesio įmokas, paskolos grąžinimo anksčiau numatyto termino sąlygas ir panašiai”, - pataria Loreta Lapinskaitė, “Hansabanko” Vartojamojo finansavimo departamento direktorė.

Nepaisant patogumo ir paprastumo, reikia pripažinti, kad pasiskolinti iš “General Financing” kainuos kiek brangiau nei iš bankų ar kredito unijų. “Palyginti su vartojimo kreditais, suteikiamais bankuose, palūkanos už greituosius kreditus yra gerokai didesnės, tad nors skolinama greičiau, už šį greitį žmogui tenka mokėti gerokai brangiau”, - sako Deimantė Bareikienė, SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė.

Greitojo kredito “Kreditas 123” palūkanos priklauso nuo finansuojamos sumos dydžio. Pasiskolinus nuo 10 iki 500 litų palūkanos sieks 16 proc., o 10 tūkst. - 40 tūkst. litų - 9 proc. Pirmąją įmoką klientui leidžiama atidėti iki trijų mėnesių.

Šiuo metu Lietuvos bankuose vidutinės palūkanos vartojamiesiems kreditams svyruoja nuo 7 iki 9 procentų, kredito unijose - iki 15 proc. “Pastaruoju metu palūkanos didėja, nes Europos centrinis bankas didina bazines palūkanas, kita vertus, sparčiau auga tarpbankinės palūkanos litais”, - primena D.Bareikienė.

Bankai sunerimo

Neoficialių šaltinių teigimu, “General Financing” pradėjus teikti greitus vartojimo kreditus per pašto skyrius, sunerimo didieji bankai. Reikia pripažinti, kad dėl paslaugų teikimo susitarusi su Lietuvos paštu, į rinką naujokė įžengė turėdama platų paslaugų teikimo tinklą. Nuo šiandien greitieji vartojimo kreditai išduodami 56 paštuose visoje Lietuvoje, o nuo rudens - 161 pašte. Ateityje - galimybė pasiekti beveik kiekvieną didesnę Lietuvos vietovę ir daugybę naujų klientų. Lietuvos pašto ryšių su visuomene skyriaus viršininkės Gintarės Rimkuvienės teigimu, pašto skyriai ir toliau bus kompiuterizuojami, tad, jei paslauga pasiteisins, ji galės būti teikiama vis plačiau.

Kreditai taip pat išduodami kai kuriose “Topo centro” parduotuvėse. Naudojantis paslauga “Kreditas 123”, “Techmarket” ir “Topo centro” parduotuvėse taip pat galima įsigyti prekių išsimokėtinai, deramasi su kitais stambiais buitinės technikos tinklais.

Bankai pripažįsta, kad siekia paprastinti ir greitinti vartojimo kreditų išdavimą. “Vartojimo kreditas turi būti suteikiamas greičiau nei kreditas būstui įsigyti, kadangi klientui reikia ir greičiau sumokėti už įsigyjamas prekes. Šiuo metu bankai daug dėmesio skiria vartojimo kredito suteikimo laikui sutrumpinti - optimizavus rizikos vertinimą atsakymas dėl kredito suteikimo klientui gali būti pateikiamas iš karto, o klientui pateikus iškart visus dokumentus, paskola išmokama į jo sąskaitą per 1-2 valandą”, - tikina D.Bareikienė.

Praėjusią savaitę “Hansabankas” ir SEB Vilniaus bankas taip pat pranešė apie galimybę paraiškas būsto ar vartojimo kreditui pateikti internetu. Žadama, kad paraiškas užpildę klientai atsakymus gaus per parą.

Nemokių klientų nebijo

Šiuo metu pradelstų paskolų procentas Lietuvoje nesiekia 2 proc. Pasaulyje laikoma norma, kai negrąžinimai nuo vartojimo kredito nėra didesni nei 5 proc. Paklaustas, ar, greitai dalydami kreditus, neprisirinks blogų paskolų ir nemokių klientų, K.Balakinas tikina, kad Lietuvoje skolos grąžinamos drausmingai ir tokios tendencijos nesikeičia jau keletą metų.

“Rizika šitame versle visada išlieka. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad vidutinė skolinama suma “Kreditas 123” - apie 1000 litų. Palyginti su bankais, tai nėra didelės sumos. Todėl net ir keliems vartotojams kilus sunkumų dėl atsiskaitymų, mūsų verslui įtakos tai neturės ”, - tvirtina nesibaiminąs nemokių klientų K.Balakinas.

Iki metų pabaigos “General Financing” planuoja valdyti 100 mln. litų vertės paskolų portfelį, o per 3-4 metus - pusės milijardo.

K.Balakinas įsitikinęs, kad vartojimo paskolų poreikis auga. “Dar iki paslaugos starto dėl greitojo kredito į paštus kasdien kreipdavosi net 30-40 žmonių. Sukūrus platų klientų aptarnavimo tinklą, ši paslauga užims nišą, kuri Lietuvoje iki šiol buvo tuščia”, - įsitikinęs pašnekovas.

Dažniausiai bankuose klientai skolinasi iki 10 tūkst. litų.

“Apie 60 proc. vartojamųjų paskolų suma yra iki 10 tūkst. litų, beveik ketvirtadalio - 10-20 tūkst. litų, ir tik apie 16 proc. žmonių skolinasi daugiau nei 20 tūkst. litų”, - pasakoja L.Lapinskaitė.

Dažniausiai skolinamasi būsto remontui, nenaujiems automobiliams, baldams pirkti, vasarą daugėja vartojimo paskolų atostogoms.