Šalyje vis dar gana įprasta muzikos kūrinių įrašus siųstis nelegaliai, bet daugėjant elektroninių muzikos parduotuvių tikimasi, kad atsiras ir būrys sąmoningų vartotojų.

Pardavimas stabilus

Paklausus lietuvio, kokią muziką perka, yra didelė tikimybė, jog pakėlęs antakį jis pasakys, kad paprastai jos parsisiunčia. Pakartojus klausimą, bet pabrėžus žodį "perka", galbūt kiek suirzęs atsakytų, kad tiek neuždirba, arba atskaitytų paskaitą apie milijoninį pelną skaičiuojančius užsienio atlikėjus ir įrašų bendroves.

Didžiausias muzikos įrašais prekiaujantis tinklas Lietuvoje – "Muzikos bomba" – iki šiol buvo ir vienintelis, elektroninėje parduotuvėje siūlęs įsigyti dainų bei albumų skaitmeniniu formatu. Daugelyje pasaulio valstybių – tai vienas populiariausių būdų užpildyti muzikos grotuvus. Vieno iš "Muzikos bombos" vadovų Lauro Lučiūno nuomone, Lietuvai toks scenarijus nebūdingas.

Jis sakė, kad įrašų skaitmeniniu formatu pardavimas Lietuvoje neegzistuoja, nes muzikos įrašų internete pilna už dyką. Todėl ir internetu užsakomi įrašai fizinėse laikmenose. Pašnekovas mano, kad klausimas apie muzikos pardavimą šalyje apskritai per ankstyvas.

"Pardavimas jau koks yra, toks yra. Didėti, aišku, jis nebedidės, jeigu kalbam apie fizines laikmenas, mažėti – irgi nebemažės, nes yra susiformavęs tam tikras melomanų skaičius, kurie perka vinilines arba kompaktines plokšteles. Tad pardavimas stabilus", – sakė L.Laučiūnas.

Svarbiausia kokybė

Nors ir stabilus, pirkėjų būrys nedidelis. Muzikos pardavimą Lietuvoje palaiko sąmoningas pirkėjas, vertinantis intelektinę nuosavybę. Akivaizdu, kad jam rūpi įsigyti ne atlikėjų, išgyvenančių savo penkiolika šlovės minučių, o išliekamąją vertę turinčius kūrinius.

"Lietuvos pirkėjas renkasi kokybišką, gerą muziką. Jeigu kalbėtume apie parduotuves, tai, aišku, renkasi užsienio atlikėjus. Nes retas kuris lietuviškos muzikos albumas būna dabar toks, kokio ieško žmonės. Galėčiau paminėti Jurgos Šeduikytės arba Alinos Orlovos albumus. Na, jų ieško. Iš užsieniečių – Mike'o Oldfieldo "Tubular Bells" albumas visada perkamiausių sąrašo aukštumoj", – sakė L.Lučiūnas.

Jo teigimu, muzikos parduotuvių bus mažiau, bet jos išliks.

"Viskas priklauso ne tik nuo kokių nors mūsų svajonių ar prognozių, bet ir nuo labai didelę įtaką darančių naujųjų technologijų ir prietaisų atsiradimo", – sakė L.Lučiūnas.

Neapsimoka parduoti

Ne atsvara, bet šiokia tokia alternatyva piratavimui yra nemokami muzikos grotuvai internete (angl. – streaming media). Vienas populiaresnių Lietuvoje – "Music.lt". Tiesa, tinklalapio populiarumo priežastis yra ne vien galimybė daryti muzikos perklausas. Svetainės vadovas Edvardas Šmulaitis sakė, kad tinklalapis dominuoja paieškos sistemose, kai ieškoma lietuviškos informacijos apie atlikėjus ir dainas.

Jo teigimu, svetainė, nuo kurios idėjos atsiradimo praėjo beveik dešimt metų, išgyveno daug nuopuolių ir pakilimų, o spartesnis vystymas pradėtas tik pastaraisiais metais. Šiuo metu svetainės paslaugos nemokamos. Nors būta planų joje pardavinėti skaitmeninius muzikos įrašus, E.Šmulaitis mano, jog tokią idėją reiktų labai gerai pasverti, tačiau abejojo, kad toks projektas atsipirktų dėl šalies rinkos dydžio.

"Neapsimoka ir dėl perkamosios galios, ir dėl piratavimo. Nes kai tą muziką visada gali rasti "Youtube" ir kiekvienas truputį gudresnis gali sugalvoti, kaip ją parsisiųsti nelegaliai, reikia labai gerai apgalvoti, ar to reikia. Taip pat turi būti iniciatyva iš pačių atlikėjų, o didelių bendrovių Lietuvos rinka irgi nelabai domina", – svarstė E.Šmulaitis.

Įžengė "Apple"

Lietuviškų banko sąskaitų turėtojams paslaugas pradėjo teikti ir "Apple Itunes" virtuali muzikos parduotuvė. "Itunes" siūlo daugiau nei 14 mln. muzikos kūrinių, lietuviams atverta ir galimybė pirkti knygas bei nuomotis filmus.

Prieš parduotuvės plėtrą į dvylika naujų rinkų (naujų ES šalių) jos paslaugomis naudojosi 24 šalių vartotojai. Galima tikėtis, kad mirtini "Apple" produktų gerbėjai vien iš džiaugsmo, kad savotiškai buvome šios bendrovės pripažinti civilizuota valstybe, naudosis jos teikiamomis paslaugomis.

"Aišku, tai labai gerai – sveikintinas žingsnis. Įsivaizduokit, kad vis tiek atsiras sąmoningų žmonių, kurie norės ne tik vogti, bet ir pirkti", – mano L.Lučiūnas. Jam pritarė E.Šmulaitis, bet svarstė, kad pirkimo tikslas bus labiau konkretaus atlikėjo įvertinimas ir jo parėmimas, negu visos muzikos, kurios klausoma, pirkimas.