Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
N.Stancikas: mažesniems bus lengviau
2009-04-25
Gintautas Degutis
Bankams šią savaitę pradėjus skelbti pirmo ketvirčio finansines ataskaitas pradėjo ryškėti tikrieji krizės dalgio padariniai. Nuo sunkmečio labiau nukentėjo stambesni, o ne mažesni bankai.
Apie šalies ekonomiką, bankų padėtį, būdus, kaip išgyventi krizę, kalbėjomės su vieno mažesnių, tačiau bene geriausius rezultatus parodžiusio ir penktadaliu pelną padidinusio banko "Snoras" pirmuoju viceprezidentu Nagliu Stanciku.
– "Snoras" iš investicijų bendrovės "Invalda" perka net penkias bendroves: banką "Finasta", to paties pavadinimo finansų maklerio įmones bei "Finasta įmonių finansus", "Invalda turto valdymą" ir "Invalda Asset Management Latvia". Kas, įvykus sandoriui, nutiks "Finastos" bankui ir kitoms įmonėmis?
– Nieko nebus (juokiasi). Šitas sandoris mums labai svarbus, nes įsigiję minėtas įmones turėsime daugiau gerų produktų, praplėsime savo galimybes ir paslaugų spektrą.
Nėra prasmės ką nors keisti. Tikrai nesiruošiame sugriauti "Finastos", visko perkelti į "Snorą" ir pamiršti, kad tokia įmonė buvo, jokiu būdu. "Finasta" yra ir dirba. Taip pat puikiai ji dirbs ir po metų, dvejų ir dar ilgiau. Mes ateiname kaip investuotojas, akcininkas, kuris turi galimybių palaikyti klientų augimą, suteikti reikiamą kapitalą plėtrai ir duoti impulsą vystytis. Jei šis sandoris ir turės kokios nors įtakos "Finastos" klientams, tai tik teigiamos. Savo klientams mes galėsime pasiūlyti "Finastos" produktų, o bendrovei – platesnį pardavimo tinklą. Iš šito sandorio tiek "Finasta", tiek "Snoras" gaus nemažai papildomos naudos. Mes esame tvirti mažmeninės bankininkystės srityje, tačiau ne paslaptis, kad investicijų srityje šiek tiek atsiliekame, o "Finasta" – atvirkščiai. Jie yra investicinių paslaugų rinkos lyderiai. Sujungus šiuos du dalykus atsiranda naujų galimybių. Tiesa, reikia pabrėžti, kad sandoris dar neįvykęs ir negaliu pasakyti, kada bus baigtas. Darome viską, kad tai įvyktų kuo greičiau, bet pirmiausia turime gauti visus reikiamus leidimus iš Lietuvos banko, Vertybinių popierių komisijos, Lietuvos ir Latvijos konkurencijos tarnybų. Visoms šioms institucijoms dokumentai pateikti jau seniai, bet jų sprendimų priėmimo paspartinti negalime.
– Atskleiskite, kieno – jūsų ar "Invaldos" – iniciatyva vykdomas šis susijungimas?
– Mes su jais ne pirmą kartą bendraujame. Mūsų įmones sieja ilgametė partnerystė, šilti santykiai. Taigi tokių pusiau juokais išsakytų kalbų apie investavimą ar tam tikrų verslo įmonių pirkimą būdavo ir anksčiau. Aišku, taip nebūna, kad dviem žmonėms vienu metu kiltų ta pati mintis. Tiesiog kažkurią dieną išgirdome gana rimtus pasiūlymus, kad nelaikytume jų juokais ar dar vienu pokalbiu prie bokalo. Viską apsvarstėme ir prasidėjo derybos. Sunkmetis – galimybių metas. Visada taip buvo. Viena vertus, ekonomikos lėtėjimo ar smukimo metais gyventi sunku. Kita vertus, atsiveria daug naujų galimybių. Šįkart sutapo mūsų ir "Finastos" akcininkų poreikiai, interesai. Dabartiniai akcininkai galbūt neturėjo noro ar galimybių vystyti visą finansų grupę, o mes turėjome ir noro, ir finansinių galimybių.
– Kaip "Finastos" finansų grupės įsigijimas atsispindėjo akcijų biržose, gal banko akcininkai uždirbo vien iš žinios apie sandorį?
– Mūsų rinka labai nedidelė, ji net šiek tiek spekuliacinė. Daug žmonių bando išgauti geriausia, ką gali iš trumpalaikių sandorių. Taigi labai sunku pasakyti, kaip ten buvo su tais akcijų kursais. Taip, banko akcijos, paskelbus apie būsimą sandorį, šoktelėjo, bet dabar, manau, jos vėl grįžo prie ankstesnės kainos. Aišku, per ilgą laiką naujos įmonės padidins "Snoro" vertę, bet dabar pastebimų pokyčių nėra.
– Bankai pradėjo skelbti šių metų pirmo ketvirčio rezultatus. Didieji rinkos žaidėjai – SEB ir "Swedbank" – parodė bene prasčiausius rezultatus per visą savo istoriją Lietuvoje. "Snoras" tuo metu uždirbo daugiau nei pernai. Kaip jūs vertinate savo rezultatus?
– Pirmas ketvirtis mums buvo pelningas. Sunkmečio kontekste tai – puiki žinia ir mes labai džiaugiamės. Bet ne tik šis ketvirtis yra svarbus. Bankas veikia jau 17 metų ir planuojame dar šiek tiek pagyventi (juokiasi). Turime įsipareigojimų ir mums klientai yra įsipareigoję.
Mes čia, Lietuvoje, esame pripratę į viską siauriau žvelgti. Vertiname įmonių veiklą pagal tai, ar pelnas sumažėjo ar padidėjo. Lyginame rezultatus su praėjusiais metais, bet tai neatspindi tikros įmonių padėties, ypač bankų. Tiesa ta, kad pasaulis jau nebe toks, koks buvo prieš krizę. Žaidimo taisyklės pasikeitė. Nelabai galima lyginti šių metų rezultatų su praėjusiais metais. Mes grįšime prie augimo ir didelio pelno, bet reikės išlaukti ir kol kas teks žaisti pagal dabartines taisykles, kai vos kelių procentų augimas yra džiuginantis rezultatas. Mūsų padėtis ir taip dar nėra pati blogiausia. Gyvename neišsivysčiusioje finansų rinkoje, kur yra tik finansinių priemonių pradmenys. Tai verslą ir visuomenę apsaugojo nuo tam tikrų išvestinių finansinių ar investicinių priemonių įsigijimo, o kartu ir nuo didesnių nuostolių užklupus krizei.
– Kaip jums pavyko pasiekti pelno, kai rinkos lyderiai patyrė nemažų nuostolių?
– Mūsų veiklos modelis visuomet buvo kiek kitoks nei didžiųjų šalies bankų. Gyvenimas vertė elgtis kitaip nei konkurentai. Esame stiprūs mažmeninės bankininkystės srityje. Mes neturėjome didelės, turtingos motinos, kuri galėtų aprūpinti banką beveik neribotais, pigiais finansiniais ištekliais. Mes pritraukiame lėšų vietos rinkoje ir jas skoliname, atsižvelgdami į tam tikrus rizikos kriterijus. O pagrindinis jų (didžiųjų šalyje veikiančių bankų, – red. past.) rūpestis buvo atsiriekti kuo didesnę rinkos dalį, išdalyti kuo daugiau paskolų. Mes vystėmės lėtai, mūsų paskolų portfelis siekia apie 1 proc. visų šalyje išduotų paskolų, neturime didžiulių nekilnojamojo turto projektų, į kuriuos būtų sukišti mūsų pinigai. Sunkiau yra suteikti 100 tūkst. paskolų po 10 tūkst. litų, nei 10 tūkst. paskolų po 10 mln. litų. Bet ir rizika yra gerokai mažesnė. Mums visada buvo labai sunku konkuruoti su skandinavais, nes esame gerokai mažesni ir neturėjome lengvos pradžios, bet ir bėdų dabar turime mažiau, ir pelno daugiau.
– Pastaruoju metu dažnai girdime, kad bankai užsuko paskolų čiaupus. Ar bankai vis dar duoda paskolų?
– Be jokios abejonės, paskolų sąlygos gerokai sugriežtintos ir palūkanos padidintos, nes pinigai dabar brangūs. Jei kalbėsime apie verslą, kiekvienas finansuojamas projektas individualiai svarstomas, rėmų nėra. Tačiau projektas turi būti pagrįstas ir atitikti laiką. Pavyzdžiui, gauti paskolą statyboms būtų labai sunku. Turime įsitikinti, ar klientas gerai supranta, ką daro, ir kad projektą pavyks įvykdyti iki galo. Klientas taip pat turi turėti ir savo finansinių išteklių. Niekas dabar jau nefinansuoja 100 proc. projektų vertės. Kaip ir sakiau, pasaulis pasikeitė. Tačiau tokių klientų, nesuprantančių dabartinio laikotarpio, yra. Jie nesuvokia, kad praėjo tie laikai, kai buvo galima parduoti dar nepastatytą namą, parodžius tik duobę ar brėžinius. Jie ateina ir tikisi gauti 100 proc. projekto finansavimą. Tokiais atvejais pinigų neskoliname. Pateikiau tokį pavyzdį, bet nekalbu vien tik apie statybas. Paskolas sunkiau gauti ir transporto, logistikos įmonėms. Tačiau finansavimo visai nenutraukėme. Taip, skoliname, ypač tiems klientams, su kuriais dirbame nuo seno. Jie visada turi pirmenybę prieš kitus. Be to, neprivalome derinti savo sprendimų su užsieniu, dėl to galime greičiau juos priimti.
Pirmo ketvirčio rezultatai
Bankas "Snoras" per pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 20,2 mln. litų grynojo neaudituoto pelno. Tai penktadaliu daugiau nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, kai banko pelnas siekė 16,9 mln. litų.
Bendras "Snoro" paskolų portfelis šių metų kovo 31 d. siekė 2,95 mlrd. litų ir buvo 15,4 mln. litų didesnis nei 2008 m. gruodžio 31 d. Bendras banko indėlių portfelis nuo šių metų pradžios išaugo 132 mln. litų ir kovo 31 d. siekė 3,98 mlrd. litų.
Bankas "Snoras" turi plačiausią teritorinį klientų aptarnavimo tinklą šalyje. Jį sudaro 253 padaliniai: 10 banko regioninių filialų, 12 filialų skyrių ir 231 taupomasis skyrius. Visoje šalyje turi 340 grynųjų pinigų išdavimo automatų. Šiuo metu banke dirba per 1100 darbuotojų, iš jų daugiau nei pusė – klientų aptarnavimo specialistai. Banko klientų skaičius šiais metais viršijo milijoną.
"Snorui" priklauso 76 proc. banko "Latvijas Krājbanka" kontrolinio akcijų paketo. "Snoro" grupė Lietuvoje tiesiogiai valdo šešias antrines įmones, teikiančias išperkamosios nuomos, nekilnojamojo turto valdymo, piniginių lėšų, vertybinių popierių fondų valdymo paslaugas. Dar trylika antrinių įmonių, teikiančių paslaugas Baltijos šalių ir Rusijos rinkos dalyviams, grupė valdo netiesiogiai – "Snorą" užsienyje reprezentuoja filialas Estijoje ir atstovybės Belgijoje, Čekijoje, Latvijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Bankas norėjo įsitvirtinti ir Didžiojoje Britanijoje tačiau negavo leidimo steigti filialą Londone ir įsivėlė į ginčus su šios šalies institucijomis.
