Muitininkai europėja
2002-12-23
Renaldas GABARTAS
Mokesčius valstybės pasienyje renkantys muitininkai giriasi savo informacinėmis technologijomis aplenkę verslininkus
Muitinės departamento vadovas Valerijonas Valickas, neseniai pristatinėdamas šios struktūros laimėjimus rengiantis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, pareiškė apgailestavimą, jog verslo struktūros būsimosioms permainoms rengiasi pernelyg vangiai.
“Ekspertai prognozuoja, kad kai Lietuvos valstybės sienos taps išorinėmis ES sienomis, deklaruojamų prekių srautas sumažės maždaug iki 30 proc. dabartinio lygio. Visos deklaracijos bus pildomos elektroniniu būdu, todėl kai kurių verslininkų raginimai investuoti į naujų muitinės postų kūrimą šiek tiek stebina. Muitinės procedūros bus atliekamos visiškai kitaip nei lig šiol ir tam reikėtų ruoštis jau dabar”, - ragino V.Valickas.
Burtažodis “Asycuda”
Lietuvos muitinininkų leksikone terminas “Asycuda” atsirado maždaug prieš penkerius metus. Tuometinis departamento vadovas Alvydas Budrys, su patosu kalbėdamas apie kompiuterizuotą deklaracijų apdorojimo sistemą “Asycuda”, žadėjo kokybinę muitininkų darbo revoliuciją.
“Jei dabar popierinę deklaraciją galima pamesti ar pakeisti, tai procedūras kompiuterizavus tokie dalykai taps visiškai neįmanomi. Ši sistema leidžia informacijai judėti tik į vieną pusę, be galimybės ką nors koreguoti”, - 1998-ųjų pavasarį kalbėjo A.Budrys.
Tuomet teigta, kad “Asycuda” sistema vienu metu pradėta diegti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o tarpusavyje “susikalbančios” sistemos turėtų veikti maždaug po 15 mėnesių. Projektą įgyvendinti padėjo Europos Sąjungos specialistai. Lietuvoje kurį laiką netgi dirbo 30 metų muitinės darbo patirtį turintis ekspertas iš Anglijos, kuriam buvo suteiktas Muitinės departamento vadovo patarėjo statusas.
Deja, ilgainiui optimistinės gaidos kalbose apie šią sistemą pritilo. V.Valickas, komentuodamas priežastis, dėl kurių ir šiandien apie “Asycuda” kalbama būsimuoju laiku, prasitarė, kad tokius apgailėtinus sistemos įdiegimo tempus lėmė dvi svarbiausios priežastys.
“Pirmiausia, gana sparčiai buvo tobulinama pati kompiuterizuoto deklaracijų apdorojimo sistema. Jei pradžioje kalbėta tik apie “Asycuda”, tai dabar specialistai vartoja terminus “Asycuda +” ir “Asycuda World”. Tai nėra galutinai išbaigta, o nuolat evoliucionuojanti sistema, kurią bandoma pritaikyti prie vis dar formuojamų ES standartų. “Asycuda” yra tik viena sudėtinė didžiulės informacinės sistemos dalis. Tai yra tam tikra ašis, prie kurios derinama dar bent 11 giminingų informacinių sistemų. Tarp jų - kompleksinė muitų tarifų valdymo, integruoto tarifo valdymo, tranzito kontrolės, normatyvinės informacijos tvarkymo, mokesčių apskaitos ir kontrolės, automatizuoto biuro informacinė sistema ir t.t.
Antra, 1998-1999 metais muitinė negavo nė vieno lito šios sistemos įdiegimui Lietuvoje. Kadangi tai pakankamai brangus projektas, į priekį buvo iriamasi tik mūsų sistemoje dirbančių specialistų pastangomis ir naudojant ribotus vidinius resursus”, - dėstė V.Valickas.
Departamento vadovas sakė, kad keletą pastarųjų metų vyriausybės keisdavosi taip dažnai, kad kai kurie Ministrų kabineto vadovai net nespėdavo susipažinti ir įsigilinti į muitininkų problemas. Pastaraisiais metais reikalai pastebimai pasitaisė ir 2003-iųjų biudžete muitinės informacinei sistemai numatyta skirti apie 22 mln. litų.
Laukiama persilaužimo
V.Valicko teigimu, šiuo metu “Asycuda” praktiškai jau įdiegta, išbandyta ir parengta naudoti visose Lietuvos muitinės įstaigose. Visi vartotojai jau dabar gali centralizuotai įforminti deklaracijas, spausdinti reikiamas ataskaitas, naudojant vienoje vietoje saugomus duomenis. Pasak direktoriaus, naudojant šią sistemą apdorojama per 50 proc. eksporto bei importo deklaracijų. Artimiausiu metu ketinama įdiegti dar vieną “Asycuda” versiją, kuri turėtų sąsajas su ES muitinės sistemomis.
“Visgi kalbėti apie tikslius terminus, kada sistema bus baigta diegti, dar negalime. Nors ES plėtros data yra užfiksuota ir Lietuvos muitinė nuo 2004-ųjų gegužės privalės rinkti mokesčius į bendrą ES biudžetą, procedūros dar nustatinėjamos ir tobulinamos. Galime pažadėti tik tai, kad iki minėtos datos namų darbus padaryti suspėsime. Vyriausybė įsipareigojo finansuoti visus svarbiausius projektus”, - prognozavo V.Valickas.
Pagal ES reikalavimus
Muitinė pristatė pirmuosius pagal ES reikalavimus diegiamos integruotos muitinės informacinės sistemos diegimo rezultatus.
Šiandien Seime Prezidentūros, ministerijų bei vyriausybinių institucijų atstovams pristatyta integruotos muitinės informacinės sistemos (integruotos MIS) diegimo eiga.
“Sistemos diegimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, taip pat apimantis ir verslo skatinimą bei su tuo susijusių muitinės veiklos procesų pakeitimą”, - projekto svarbą pabrėžė Muitinės departamento direktorius Valerijonas Valickas.
Jis akcentavo, jog šios sistemos diegimas yra vienas iš muitinės prioritetų. Diegiama moderni integruota muitinės informacinė sistema, turinti sąsajas su ES duomenų bazėmis, sudarys galimybę operatyviai teikti duomenis vartotojams, didinti surenkamos statistinės informacijos patikimumą, žymiai sumažins muitinės formalumų atlikimo trukmę ir pagerins klientų aptarnavimą. V.Valickas pabrėžė, jog integruotos MIS įdiegimas turės labai didelės reikšmės ir verslo aplinkai, todėl verslo subjektai taip pat turės atnaujinti turimas informacines sistemas bei prisitaikyti prie ES reikalavimus atitinkančių muitinės procesų.
Projektas yra finansuojamas LR Vyriausybės bei ES fondų. Muitinės departamentui integruotos MIS diegime patirtimi dalijasi Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos muitinių atstovai, ES institucijų ekspertai. Siekiant pasinaudoti užsienio konsultantų patirtimi, paspartinti MIS diegimą ir užtikrinti jos integralumą, daliai projektų vykdyti Muitinės departamentas pasitelkė kompanijos “Hewlett-Packard” vadovaujamą konsorciumą. Jį sudaro dar 5 kompanijos - “Alna”, “Baltic Amadeus”, “Informacinės technologijos”, IBM, AB “Lietuvos Telekomas Verslo sprendimai”. “Hewlett-Packard” taip pat į projekto vykdymą įtraukė ES ir kitų šalių ekspertus, turinčius analogiškų projektų vykdymo patirtį.
