Greitkelis Latvijoje sukėlė ant kojų Europos kelininkus


2008-08-16
Jolita Skinulytė
Greitkelis Latvijoje sukėlė ant kojų Europos kelininkus

Beveik 250 mln. latų vertės pirmojo Latvijoje greitkelio statybos projektas išjudino didžiausias visos Europos kelių statybos kompanijas. Tarp pretendentų į šį projektą ir Lietuvos "Panevėžio keliai" bei "Kauno tiltai".

Kaip skelbia Latvijos verslo laikraštis "Biznes&Baltija", greitkelis projektą laimėjusiems kelininkams taps tramplinu į Latvijos rinką. Stambiu kelių statybos projektu susidomėjo net milijardus eurų metinę apyvartą turinčios Europos kompanijos. Paraiškas pateikė 5 konsorciumai, kurių kiekvienas sudarytas iš keleto skirtingų šalių kompanijų. Tarp pretendentų Portugalijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Italijos, Suomijos, Belgijos, o taip pat ir Lietuvos bei pačios Latvijos kelininkai.

Lietuvos "Kauno tiltų", "Kelprojekto" ir "Panevėžio kelių" konsorciumą papildė dar dvi Lenkijos kompanijos: "TILTRA" kelių-tiltų įmonė "Bialystok" ir Kelių bei tiltų eksploatavimo įmonė.

Paraiškų pateikimas baigėsi šią savaitę. Iš 5 konsorciumų dalies pasiūlymai bus atmesti, o su likusiais bus deramasi iki bus išrinktas nugalėtojas. Užsakymą gavusi kompanija, per ketverius metus turės suprojektuoti ir pastatyti kelią bei 20 metų užtikrinti jo priežiūrą. Statybų vertė 244,7 mln. latų.

"Baltija&Biznes" teigimu, kiekviename iš penkių konsorciumų yra ryškus lyderis, stambi Europos kelių statybos kompanija, išskyrus Lietuvos ir Lenkijos kompanijų konsorciumą. Tačiau "Panevėžio keliai" nėra nežinoma įmonė Latvijoje. "Panevėžio keliai" jau ne vienus metus gauna kelių remonto užsakymus kaimyninėje šalyje, be to, valdo asfalto gamybos įmonę Daugpilyje. Tačiau reikia pripažinti Lietuvos kompanijos konkurse dėl 244 mln. latų vertės projekto turės įveikti rimtus konkurentus.

Konkurse dalyvauja Portugalijos koncernas "Mota-Engil". Prieš 52 metus įkurta įmonė, kelius, tiltus, elektrines, namus ir biurų pastatus stato visoje Europoje, Lotynų Amerikoje bei Afrikoje. Praėjusiais metais šios įmonės pelnas siekė 98 mln. eurų.

Vokiečių "Hochtief PPP Solutions" metinė apyvarta siekia 13 mlrd. eurų. Ši kompanija Vokietijoje ir Austrijoje stato ir aptarnauja greitkelius, mokyklas ir net karinius objektus. Kompanijoje dirba daugiau nei 40 tūkst. darbuotojų. Vokiečiai sudarė konsorciumą su Latvijos kelininkais "A.C.B" ir "Binders".

Tarp pretendentų ir Austrijos kompanija "Strabag", kuri Latvijoje jau įvykdė keletą stambių statybos projektų. Vienas šios kompanijos savininkų Rusijos oligarchas Olegas Deripaska. Dar vieno konsorciumų širdis Italijos "Impresa S.P.A.", tėvynėje įgyvendinusi ne vieną dešimtį brangių kelių statybos projektų.

Dienraščio teigimu, europiečių susidomėjimas Latvijos greitkelio projektu logiškas ir visai suprantamas, nes gali atverti vartus kitiems ne mažiau stambiems projektams šioje šalyje. Latvijoje apie 60 proc. kelių arba daugiau nei 20 tūkst. km reikalauja rekonstrukcijos ir remonto. Latvija iki 2012 m. kelių rekonstrukcijai ketina išleisti apie 1,4 mlrd. latų.

Apie būsimą pirmąjį Latvijoje greitkelį

Planuojama, kad greitkelis bus dviejų juostų kiekviena eismo kryptimi, o vidutinis leistinas greitis - 130 km. Gaila tik, kad atkarpa nedidelė - vos 24,8 km. Keliu, kuris bus pertvarkytas į greitkelį, kasdien pravažiuoja 26 tūkst. automobilių, kas penktas - sunkvežimis. Skaičiuojama, kad iki 2025 m. eismo intensyvumas šioje kelio atkarpoje padidės iki 46 tūkst. automobilių kasdien.