Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Ekonominė ir socialinė raida dar neguodžia
2005-01-29
Giedrė BUDVYTIENĖ
Į ES šalis pernai iš Lietuvos išvyko dvigubai daugiau tautiečių nei 2003-aisiais, o tėvynėje dirbančiųjų atlyginimas išaugo 8 proc.
Ekonominės ir socialinės praėjusių metų tendencijos atitiko prognozes. Bendrasis vidaus produktas išaugo 6,6 proc. Tačiau ekspertai įspėja, kad siekiant jį išlaikyti šiemet teks daugiau dėmesio skirti eksporto plėtrai bei darbo našumo didinimui. Pernai po dvejų metų pertraukos užfiksuota infliacija, kurią lėmė kainų augimas. Prognozuojama, kad kainų stabilumas Lietuvai siekiant įsilieti į euro zoną gali tapti vienu sunkiausių uždavinių.
Augimą lėmė darbo našumas
Išankstiniais apskaičiavimais, 2004 metais bendrojo vidaus produkto sukurta 6,6 proc. daugiau nei 2003-aisiais. Tai lėmė vidaus paklausos augimas. Pasak Statistikos departamento direktoriaus Algirdo Šemetos, bendroji pridėtinė vertė daugiausiai išaugo pramonėje, prekyboje, transporto, sandėliavimo ir ryšių veikloje. Tuo tarpu statyboje pridėtinės vertės augimas sumažėjo net 6 kartus.
Pramonės parduotos produkcijos apimtys išaugo beveik 5 mlrd. litų. Apie pusę prieaugio sudarė 24 proc. išaugę rafinuotų naftos produktų pardavimai. Didžiausią pridėtinės vertės prieaugio dalį pramonėje užtikrino labai pelninga “Mažeikių naftos” veikla. “Pažymėtina, kad atsigavo tekstilės pramonė, tuo tarpu drabužių ir kailių pramonės produkcijos pardavimai sumažėjo beveik 10 proc.”, - komentuoja Statistikos departamento vadovas.
Per 11 praėjusių metų mėnesių mažmeninė prekyba buvo tokia kaip ir per 2003 metus. Prekyba ne maisto prekėmis augo sparčiau nei maisto, o labiausiai išaugo prekybos baldais, apšvietimo įranga, buitiniais elektros prietaisais, radijo ir televizijos prekėmis bei statybinėmis medžiagomis apimtys. A.Šemeta atkreipia dėmesį, kad toliau didėjo mažmeninės prekybos koncentracija. Maisto prekių rinkoje didžiųjų prekybos tinklų dalis padidėjo nuo 64 iki 68 proc.
A.Šemetos teigimu, pirmą kartą bendras fiksuoto ir mobiliojo telefono ryšio abonentų skaičius viršijo gyventojų skaičių. 100 gyventojų tenka 104 abonentai. Pernai po kelerių metų smukimo pirmą kartą stabilizavosi fiksuoto telefono ryšio abonentų skaičius.
Spartesnį pridėtinės vertės augimą pramonėje, prekyboje bei transporte, sandėliavime ir ryšiuose lėmė spartus darbo našumo didėjimas šiuose sektoriuose. Ypač sparčiai darbo našumas augo prekyboje. Tai teigiamai veikė ir šių veiklų pelną.
Pramonėje ir prekyboje ikimokestinio pelno augimas viršijo viso ūkio augimą, tas pats pasakytina ir apie ryšius, kur pelno augimas siekė beveik 60 proc. Tuo tarpu transporto sektoriuje pelningumas mažėjo dėl išaugusių kainų ir atsivėrus rinkoms padidėjus konkurencijai.
Būtina siekti kainų stabilumo
“Po dviejų defliacijos metų 2004 metais užfiksavome 2,9 proc. infliaciją. Pagrindiniai tai lėmę veiksniai buvo maisto produktų, nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas 5 proc., transporto paslaugų kainų augimas 7,7 proc. ir 11,1 proc. išaugusios sveikatos priežiūros paslaugų kainos”, - pažymėjo Statistikos departamento vadovas. Tuo tarpu atpigusių prekių grupių buvo labai nedaug: tai poilsis bei kultūra ir ryšiai, kurių sektoriuje tęsiasi kainų karas. A.Šemeta nelinkęs sieti kainų augimo su įstojimu į ES, nes praėjo per mažai laiko, kad galėtume įvertinti realų narystės poveikį mūsų ekonomikai.
Didžiausią įtaką gamintojų kainų didėjimui turėjo rafinuotų naftos produktų pabrangimas. Ypač išaugo statybų kainos - net 8,2 proc. Praėjusiais metais gyvenamojo pastato statyba kainavo dešimtadaliu daugiau nei 2003 metais. Tačiau tai atspindi kaštų kainų pokyčius, o ne pardavimo kainų augimą.
“Vienas kriterijų, kurių reikia laikytis norint įsivesti eurą, yra kainų stabilumas. Tai gali tapti vienu sunkiausiai įgyvendinamų uždavinių, nes kol kas kainų lygis Lietuvoje sudaro tik 48,2 proc. ES kainų lygio. Esant laisvam kapitalo, prekių ir darbo jėgos judėjimui, kainų konvergencija reiškiasi pirmiausiai, todėl išlaikyti stabilias kainas nebus lengva”, - prognozuoja A.Šemeta.
Per praėjusius metus tiesioginės užsienio investicijos išaugo 13 proc., lyginant su 2003 metais, kai šis procesas buvo beveik visai sustojęs. Pernai užfiksuotas naujas reiškinys - Lietuvos įmonių tiesioginės investicijos užsienyje išaugo beveik 2 kartus. Ypač daug investuota Rusijoje ir Ukrainoje.
Teigiami pokyčiai stebimi materialinių investicijų srityje. Įmonės 30 proc. daugiau investavo į mašinas bei įrengimus. Jei buvo investuojama į naują įrangą, modernias technologijas, tai lems darbo našumo bei pridėtinės vertės augimą.
Emigracijos pliusai ir minusai
Per dvejus metus įmonėms ir gyventojams suteiktų paskolų padidėjo dvigubai, arba 9 mlrd. litų. Antrus metus iš eilės skolinimasis yra vienas iš pagrindinių vidaus paklausos bei BVP augimo stimuliatorių. Nepaisant to, Lietuva pagal skolinimosi mastus dar gerokai atsilieka nuo kaimyninių, kitų ES šalių.
2004 metais toliau mažėjo Lietuvos gyventojų skaičius. Pernai netekome 22,2 tūkst. gyventojų, tiek, kiek gyvena Radviliškyje. A.Šemeta akcentuoja, kad iš mūsų šalies žemėlapio kasmet pradingsta vis didesnis miestas. Pagrindinė priežastis - išaugusi tarptautinė migracija. Pernai emigravo beveik 15 tūkst. Lietuvos gyventojų, o imigrantų sulaukėme vos 5,4 tūkst. Į ES šalis pernai išvyko dvigubai daugiau žmonių nei 2003 metais.
“Įdomu, kad emigracija tampa viena nedarbo lygio mažėjimo priežasčių. 2004 metais vidutinis metinis nedarbo lygis sumažėjo 1 proc. iki 11,4 proc., tačiau užimtųjų skaičius nepadidėjo, o netgi 6 tūkst. sumažėjo. Emigracijos kol kas nestabdo ir palyginti ženkliai augantis darbo užmokestis. Į rankas gaunamas atlyginimas išaugo 8 proc., o realus, įvertinus infliaciją - 5,6 proc.”, - teigia Statistikos departamento direktorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio augimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių darbo kaštų pokyčius. Jie Lietuvoje išaugo mažiau nei kitose naujai į ES įstojusiose valstybėse, todėl darbdaviai be reikalo skundžiasi, kad tai mažina konkurencingumą.
2004 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 603,5 tūkst. senatvės pensininkų. Per metus jų sumažėjo 2 tūkst. Per tris praėjusių metų ketvirčius vidutinė senatvės pensija padidėjo 24 litais arba 7,1 proc., o įvertinus kainų kitimą - 6,5 proc. ir siekė 379 litus.
