Draudikai kratosi senų namų Pereiti į pagrindinį turinį

Draudikai kratosi senų namų

2011-06-09 17:31
Gyventojai, gaunantys nuolatines pajamas ir norintys įsigyti būstą su banko paskola, gali sulaukti neigiamo atsakymo. Bet bėda ne bankų požiūris, o draudikai, kurie atsisako apdrausti senos statybos medinius namus.

Gyventojai, gaunantys nuolatines pajamas ir norintys įsigyti būstą su banko paskola, gali sulaukti neigiamo atsakymo. Bet bėda ne bankų požiūris, o draudikai, kurie atsisako apdrausti senos statybos medinius namus.

Sprendžia iš popierių

Asmenys, nusprendę įsigyti būstą prestižiniais vadinamuose rajonuose, kaip antai Vilniaus Žvėrynas, Kauno Žaliakalnis ar Klaipėdos senamiestis, gali negauti iš banko paskolos, nes draudimo bendrovės nesutinka apdrausti jų perkamo nekilnojamojo turto, o draudimas yra būtinas reikalavimas, norint gauti paskolą.

Vilniaus Žvėryno gyventoja Kristina (jos pavardės moteris nenorėjo, kad minėtume) dienraščiui pasakojo, kad su vyru gyvena mediniame, paveldui priskirtame name ir norėtų įsigyti parduodamą virš jų esantį butą, tačiau negali, nes draudikai atsisako jį apdrausti.

"Abu su vyru uždirbame užtektinai ir bankas buvo pasiruošęs duoti paskolą, tačiau kai pradėjome ieškoti draudimo bendrovės, paaiškėjo, kad nė viena nesutinka to buto apdrausti. Tuomet kreipėmės į draudimo brokerius, kad šie mums padėtų, tačiau ir jie ieškojo nesėkmingai", – pasakojo ji.

Pasak Kristinos, draudimo bendrovės motyvuoja prasta namo būkle, tačiau ji kreipėsi į architektą ir šis patvirtino, kad namas yra geros būklės. Be to, jauna šeima ruošėsi jį renovuoti. Anot pašnekovės, draudikai sutinka apdrausti butą metams ar keleriems, bet reikalauja didžiulių įmokų.

"Draudikai nesutinka apdrausti net ir mūsų turimo turto, tad negalime gauti jokios paskolos, nors ją galėtume grąžinti bankams daug greičiau, nei jie siūlė. Svarbiausia, kad tie draudikai neateina ir nepasižiūri, koks jo realus nusidėvėjimas, o sprendžia pasklaidę popierius biuruose", – pasakojo Kristina. Ji patikino, kad kreipėsi kone į visas šalyje veikiančias draudimo bendroves.

Vargas ir pardavėjui

"Jeigu žmogus nori nusipirkti seną namą ar jo dalį pasiėmęs paskolą, atsimuša į sieną, nes neranda kur apdrausti to būsto. Arba pirkėjas kišenėje turi turėti pusę milijono litų, arba pirkti būstą kitame, t. y. ne prestižiniame, rajone naujesnės statybos būstą. Tačiau vargas ir to seno namo savininkui, nes jam taip pat sunku surasti pirkėją, turintį tiek pinigų", – pasakojo ir draudimo brokerių bendrovės "Investicijų brokeris" brokerė Dagnė Rūkienė.

Vis dėlto nekilnojamojo turto agentūros "RE/MAX Centras" biuro Lietuvoje vadovas Žiuljenas Galeckas dienraščiui teigė, jog tokių atvejų nelabai daug, nes reikia, kad sutaptų daug aplinkybių. Vis dėlto jis pripažino vieną tokį turėjęs ir pats.

"Maždaug prieš pusę metų mano klientui bankas atsisakė suteikti maždaug 330 tūkst. litų paskolą būstui, nes niekas nenorėjo drausti Žvėryno mikrorajone esančio medinio namo. Tačiau vėliau klientui pavyko surasti negarsią mūsų krašte draudimo bendrovę, kuri apdraudė perkamą namą, ir tas žmogus sėkmingai jį nusipirko su banko paskola. Tiesa, draudimo įmoka buvo gerokai didesnė už įprastą", – sakė jis.

Vengia drausti medinius namus

Pasak draudikų, vienareikšmiškai sakyti, kad draudikai visuomet atsisako drausti senus namus, būtų neteisinga. Esą kiekvienu atveju rizika vertinama individualiai kiekvienam objektui ir dažniausiai klientui pateikiamas draudimo pasiūlymas.

"Seesam Lietuvos" būsto draudimo rizikos vertintojas Vytautas Blaževičius dienraščiui teigė, kad draudimo bendrovės, įvertindamos prisiimamą riziką, atsižvelgia ne tik į draudimo objektą, bet ir į kitus riziką lemiančius veiksnius. Pavyzdžiui, draudėjas nori apdrausti tvarkingą butą, tačiau butas yra mediniame daugiabučiame name.

"Tokiu atveju vertinami ir gretutiniai daugiabučio butai, jų būklė, eksploatavimo sąlygos, esamos apsaugos priemonės ir pan. Iš tiesų draudžiame įvairių konstrukcijų, įvairaus amžiaus pastatus, esančius įvairiose geografinėse vietovėse. Tačiau prisiimdami riziką pasveriame draudžiamojo įvykio tikimybę – jei ji labai didelė, kyla klausimas, ar mes tikrai tokios rizikos norime, o jeigu norime, tai kokia būtų teisinga įmoka", – aiškino V.Blaževičius.

"Lietuvos draudimo" Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas teigė, kad dėl pastato amžiaus, vertinant visą riziką, taikomi skirtingi draudimo reikalavimai. Antai senesnės statybos mūriniai namai, pastatyti iki 1961 m., ir mediniai, pastatyti iki 1992 m., draudžiami likutine verte, o pats draudimas galioja tik vienus metus.

"Būtent ši sąlyga ir netenkina bankų keliamų reikalavimų. Ir, be abejo, su tokia problema susiduria daugelis šalies gyventojų, perkančių senus namus", – sakė jis


Komentaras


Darius Jasinskis


"Danske" banko Produktų valdymo departamento direktorius.

Situacijos, kai draudikai atsisako apdrausti būstą, nedažnos, tačiau jų iškilus turi būti rastas individualus klientui, bankui ir draudimo bendrovei palankus sprendimas.

Bankas, kaip paskolą suteikianti organizacija, pirmiausia įvertina kliento riziką, t. y. jo finansines galimybes laiku grąžinti paimtą kreditą. Ir tik paskui kreipiamas dėmesys į įkeičiamą turtą, kurio įkeitimas garantuoja, kad bankas kliento nemokumo atveju susigrąžins paskolą.

Draudimo bendrovių specializacija – turto rizikos vertinimas. Jei dėl kokių nors priežasčių draudimo bendrovės atsisako drausti konkretų turtą, tai yra labai aiškus signalas bankui, kad įkeitus tokį turtą yra didesnė galimybė tam turtui būti sunaikintam. Todėl jis neturėtų būti laikomas tinkama kredito grąžinimo užtikrinimo priemonė be papildomo įkeitimo ar garantijų. Esant tokiam specializacijos pasidalijimui, bankai pasitiki draudimo bendrovėmis ir atitinkamai kliento paprašoma įkeisti kitą apdraustą turtą.

Nepastebėjome kokių nors geografiškai aiškiai išskirtų vietovių, kuriose draudikai iš viso atsisakytų drausti turtą. Labiau kreipiamas dėmesys į būsto konstrukciją ir jo būklę. Daugiausia klausimų draudžiant kyla dėl medinių pastatų arba sodo namelių.

Todėl tokios situacijos yra apibrėžtos ir klientui pateikiamos aiškios rekomendacijos. Jei perkamas turtas, kurį draudikai atsisako drausti, bankas pareikalaus įkeisti papildomą draustiną turtą ir toks sandoris įvyks. Arba jei klientas neturi kito turto, o gyvenimui perka tą vienintelį būstą, kurį visi draudikai dėl kokių nors priežasčių atsisako drausti, ir dar tokiam turtui pirkti jis nori imti paskolą, tokiam klientui rekomenduojame labai susimąstyti. Bankai šioje vietoje atliks gerą darbą nesuteikdami paskolos, nes jie aiškiai numato tokią riziką.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų