Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Beveik penktadalis Lietuvos žmonių tebeskursta
2006-12-12
Praėjusiais metais apie 615 tūkst., arba 18 proc., visų šalies gyventojų gyveno santykiniame skurde
Statistikos departamentas tokį pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą atliko pirmą kartą. Tyrimo tikslas - rengti visiškai palyginamą tarp Europos Sąjungos šalių informaciją apie gyventojų pajamas, skurdo ir socialinės atskirties lygį ir sudėtį, ilgalaikį skurdą. Kartu su informacija apie pajamas ir būsto sąlygas įvertinta gyventojų nuomonė apie būsto kokybę, ekonominius sunkumus ir jų naštą, galimybę patenkinti kai kuriuos poreikius, savo sveikatą.
Atotrūkis - iki šešių kartų
Dažniausiai skurdo asmenys, gyvenantys vieniši ir išlaikantys vaikus (45,6 proc.), bei tėvai su trimis ar daugiau vaikų (39,3 proc.), vakar spaudos konferencijoje teigė Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta, remdamasis išankstiniais duomenimis.
Iš dirbančių asmenų santykiniame skurde gyveno 8,9 proc., bedarbių - 58,9 proc., senatvės pensininkų - 10,1 procento.
“Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), santykinio skurdo lygis Lietuvoje šokteli iki 23,7 proc. Socialinės išmokos didžiausios įtakos turėjo namų ūkių su vaikais santykinio skurdo lygiui, o iš jų - nepilnoms šeimoms ir šeimoms su trimis ir daugiau vaikų”, - teigė A.Šemeta.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje atotrūkis tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių žmonių yra maždaug šeši kartai - atitinkamai 223 litai ir daugiau nei 1,35 tūkst. litų.
Nepritekliai paveldimi
Tyrimas taip pat atskleidė, kad skurdas Lietuvoje pereina iš kartos į kartą.
“Lietuvoje skurdo paveldimumas yra dažnas reiškinys. Kuo sunkiau žmogus gyveno vaikystėje, tuo didesnė tikimybė, kad jis atsidurs tarp skurstančiųjų. Šiuo metu labiausiai skursta žmonės, augę be tėvų, giminaičių ar kitoje šeimoje, globos namuose”, - sakė A.Šemeta.
Lietuva, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, pagal skurdo rizikos lygį rikiuojasi sąrašo pabaigoje šalia Airijos, Portugalijos ir Slovakijos.
“Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičiuojamas santykinis skurdas, taigi skurdžius Airijoje būtų turtuolis Lietuvoje”, - kalbėjo direktorius.
Vienos šeimos disponuojamosios pajamos 2004-aisiais Lietuvoje siekė 1,287 tūkst. litų. Trečdalis apklaustųjų teigė besiverčiantys labai sunkiai ir tik 4 proc. - labai lengvai. Vienam gyvenančiam asmeniui įprastiniams poreikiams patenkinti reikėtų 835 litų, šeimai su trimis vaikais - 380 litų vienam asmeniui per mėnesį.
Tyrimas parodė, kad penktadalis Lietuvos gyventojų turi paėmę įvairių paskolų (išskyrus būsto), 25 proc. iš jų - paskola yra labai didelė našta.
Statistikos departamentas pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą atliko pirmą kartą. 2005 metų gegužės-liepos mėnesiais atliktoje apklausoje dalyvavo beveik 4,5 tūkst. namų ūkių ir 10 tūkst. 16 metų ir vyresnių gyventojų. Surinkta 2004 metų informacija apie pajamas, kiti rodikliai - apklausos laikotarpio.
Iš pensijų gyvena trečdalis
Pagal pagrindinį pajamų šaltinį didžiausias disponuojamąsias pajamas turėjo namų ūkiai, gyvenantys iš samdomojo darbo pajamų. Jų disponuojamosios pajamos, skaičiuojant sąlyginiam asmeniui, 14,3 proc. viršijo vidutines. Senatvės pensijos buvo pagrindinis 28 proc. namų ūkių pajamų šaltinis, jų pajamos sąlyginiam asmeniui sudarė 73 proc. vidutinių pajamų, iš kitų socialinių išmokų gyveno beveik 6 proc. namų ūkių, jų pajamos tesudarė 46 proc. vidutinio lygio.
Santykinio skurdo riba buvo 316 litų per mėnesį vienišam asmeniui ir 853 litai - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dažniausiai santykiniame skurde atsiduria asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų (45,6 proc.) ir dviejų suaugusių asmenų su 3 ar daugiau vaikų (39,3 proc.).
Būsto išlaikymas yra našta
Nors net 88 proc. namų ūkių gyveno nuosavuose namuose ar butuose, kas antras gyventojas gyveno būste, kur vienam asmeniui tenka mažiau negu vienas kambarys. Namų ūkiuose be vaikų tokiomis sąlygomis gyveno 16 proc., namų ūkiuose su vaikais - net 72 proc. asmenų. Namų ūkiai būstui išlaikyti (nuoma, elektra, dujos, šildymas, vanduo, komunalinės paslaugos, palūkanos už būsto paskolą, kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį) skyrė 15,5 proc. disponuojamųjų pajamų. Būsto išlaikymas 38,4 proc. namų ūkių buvo labai didelė našta. Tik 15,8 proc. namų ūkių būsto išlaikymas nėra našta.
Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 25 proc. asmenų, be vonios ar dušo - 23,1 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis - 32 proc. Didėjant namų ūkio pajamoms būsto kokybė gerėja, tačiau nepasitenkinimas gyvenamąja aplinka (triukšmas, oro užterštumas ar aukštas nusikalstamumas gyvenamajame rajone) nemažėja. Triukšmu skundėsi 20 proc. gyventojų, oro ir aplinkos užterštumu - 14 proc.
Tik 38,3 proc. asmenų gyveno būstuose, kuriuose gyvenantys namų ūkiai nepaminėjo nė vienos išvardytų su būstu susijusių problemų.
Daugelis susidūrė su ekonominiais sunkumais
Savaitė atostogų ne namuose visai šeimai būtų per didelė prabanga net 70,7 proc. gyventojų, mėsa ar žuvis bent kas antrą dieną - 28 proc. Įsiskolinimų apmokant būsto išlaikymo sąskaitas, grąžinant paskolas turėjo 21,6 proc. asmenų. Tik 15,6 proc. gyventojų nesusidūrė nė su viena išvardytų ekonominių problemų. Visas lentelėje išvardytas problemas paminėjo 4,8 proc. gyventojų. Sunkiausiai vertėsi nepilnos šeimos (vienas suaugęs asmuo su išlaikomais vaikais): šiuose namų ūkiuose su visomis išvardytomis problemomis susidūrė net 14,1 proc. asmenų.
BNS, KD inf.
