Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Pametęs galvą dėl Japonijos
2008-09-10
Gabrielė Vičytė
Aštuoniolikametis Mantas Šarnas Japonijoje nėra buvęs, tačiau tai nieko nekeičia. "Jei prieš dvejus metus kas nors būtų pasakęs, kad ateityje laiką leisiu klausydamas japonų muzikos ar piešdamas manga stiliumi, tokį žmogų būčiau pavadinęs pamišėliu", - nusikvatojo vaikinas.
Šiandien tokiais žodžiais jau nesisvaidytų. Mantas ne tik rūpinasi paties sukurta japoniškų animacinių filmukų interneto svetaine, bet ir dalyvauja įvairiuose su svajonių šalimi susijusiuose renginiuose. Dalį vasaros jis praleido Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos centro stovykloje ir vis dar negali pamiršti patirtų įspūdžių.
"Kalta" japonų animacija
Tekančios saulės šalį Mantas pamėgo, kaip pats sako, visai netyčia. Draugas pasiūlė pažiūrėti japonų animacijos, vadinamosios anime, įrašą. Netrukus Mantas panoro pamatyti dar vieną filmą ir dar vieną... Dabar matytų jau šimtai. Laisvalaikiu vaikinas juos verčia į lietuvių kalbą, taip pat rašo apžvalgas, jas deda į savo interneto svetainę www.animecentras.lt.
Tačiau Mantas nepasisotino vien žavėjimusi animacinėmis istorijomis. Norėdamas dar labiau pažinti Japoniją, jis lankėsi vasaros mokykloje "Japonų kultūros ištakos ir bruožai", surengtoje Česlovo Milošo sodyboje Kėdainių rajone.
"Stovykloje buvau vienas jauniausių, - pasakojo šiais metais pilnametystės sulaukęs Japonijos mylėtojas. - Tačiau apie bendrus pomėgius įnirtingai diskutavau ir su 20-mečiais, ir su 30-mečiais. Smagu ir visai nekeista, kai ryte su tavimi pasisveikina japoniškai. Be to, kiekviena diena buvo vis kitokia. Pavyzdžiui, Japonijos ambasados darbuotojai demonstravo arbatos gėrimo ceremoniją, profesionalus virėjas mokė pasigaminti sušį, Lietuvoje parodą surengęs bonsų augintojas pasakojo apie japoniškus medelius, galėjome pačiupinėti ir pasimatuoti tradicinį japonų drabužį - kimono."
Romantiškos sutemos
Mantui ypač patiko, kad stovykloje buvo švenčiama tradicinė japonų meilės šventė Tanabata. Ji paremta senovine legenda apie įsimylėjėlius Jaučiaganio ir Audėjos žvaigždynus, išskirtus dangaus upės (Paukščių tako). Jiems susitikti įmanoma tik kartą - būtent Tanabatos naktį. Kiekvienas vasaros mokyklos dalyvis pasigamino japonišką popierinį žibintą ir sugalvojęs norą naktį paleido į upę.
Stovyklautojams kasdien buvo skaitomos ir įvairios paskaitos: apie Lietuvos ir Japonijos santykius, japonų vyriškumo ir moteriškumo sampratą. Mantui ypač didelį įspūdį paliko paskaitą apie japonų religiją ir filosofiją skaitęs Talino universiteto rektorius Reinas Raudas. "Užbūrė ne tik jo hipnotizuojantis pasakojimas. Profesorius nepriekaištingai kalba lietuviškai, be to, turi puikų humoro jausmą", - žavėjosi vaikinas.
Tiesa, kai kurie stovyklautojai per paskaitas užsnūsdavo. "Tačiau tai tikrai ne iš nuobuodulio. Tiesiog vakarais per ilgai sėdėdavome prie laužo", - šyptelėjo Mantas.
Domisi ne šiaip sau
Dar vienas neįprastas M.Šarno pomėgis - gaminti maistą. Žinoma, japonišką. "Galėčiau kasdien gaminti ir maitintis tik sveiku japonišku maistu. Nors, tiesą sakant, žuvies su morkų padažu taip skaniai neištroškinsi, kaip riebią vištytę", - pripažino jaunuolis.
Japonistikos stovykloje Mantas užsikrėtė dar viena aistra - susižavėjo japonų dėlione "Cast puzzle". Tai ne paprasta kokio nors paveikslėlio dėlionė, o kelių sudėtingumo lygių galvosūkis.
Tokių jis įsigijo kelis ir, kai tik turi laiko, vis mankština protą. Klaipėdoje gyvenantis jaunuolis apgailestavo kol kas apie artimesnį ryšį su savo svajonių šalimi galintis tik svajoti. "Būnant tarp lietuvių pusryčiams lazdelėmis valgyti sušį, dieną vilkėti kimono, o vakare gerti sakę atrodytų truputį kvaila, - šyptelėjo Mantas. - Lietuvoje ne taip daug vietų, kur domėjimąsi japonų kultūra galėtumei "suaktyvinti". Kaune yra Sugiharos namai, Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos centras, o Klaipėda neturi net mažo bendraminčių klubo. Mano dabartinis žavėjimasis Japonija - tai investicija į ateitį, kai galėsiu įgyvendinti visus su šia šalimi susijusius planus. O pirmas planas - ją aplankyti."
