T. Gabbard, paskirta nacionalinės žvalgybos direktore, turėjo atsakinėti į klausimus dėl 2017 m. įvykusio susitikimo su dabar nuverstu Sirijos diktatoriumi Basharu al Assadu ir dėl Kremliaus propagandos skleidimo, ypač melagingų sąmokslo teorijų apie karą Ukrainoje.

Į ją taip pat įtariai žvelgiama dėl jos požiūrio į JAV vyriausybės vykdomą sekimą ir jos paramos Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) informacijos nutekintojui Edwardui Snowdenui, kurį abi Kongreso pusės laiko sukėlusiu grėsmę amerikiečių saugumui.

43 metų T. Gabbard buvo patvirtinta nedidele balsų persvara – 52 prieš 48, taip pat prieš balsavo vienintelis respublikonas, buvęs Senato vadovas Mitchas McConnellas, o demokratai perspėjo, kad ji neturėtų nė artintis prie jautriausių šalies paslapčių.

„Ką darė ponia Gabbard tą naktį, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo pirmą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų plataus masto invaziją į suverenią Europos valstybę?“ – prieš balsavimą klausė svarbiausias Senato demokratas Chuckas Schumeris.

„Ji eikvojo savo energiją kaltindama NATO ir JAV dėl to, ką padarė Putinas... Vien dėl to reikėtų diskvalifikuoti bet kurį asmenį, siekiantį tapti vyriausiuoju prezidento patarėju žvalgybos klausimais“, – sakė jis.

T. Gabbard sėkmė laikoma dar vienu galingu D. Trumpo geležinės įtakos savo partijai įrodymu po to, kai šis prastūmė keletą labiausiai ginčytinų kandidatų į ministrų kabinetą šių laikų istorijoje.

Prezidentas pasiūlė gynybos sekretorių, kaltinamą seksualine prievarta, generalinį prokurorą, įtariamą nepilnametės seksualiniu išnaudojimu, sveikatos apsaugos ministrą, daug metų skleidusį dezinformaciją apie vakcinas, ir FTB vadovą, įtariamą politinio keršto motyvais.

Senatas kol kas atmetė tik įtariamąjį nepilnametės seksualiniu išnaudojimu – buvusį Floridos kongresmeną Mattą Gaetzą.