– Taip, esu girdėjęs apie tai ir galbūt net dalyvavęs panašiose diskusijose. Turėjome keletą tokių pokalbių įvairiuose Europos Parlamento komitetuose. Turiu pasakyti, kad yra labai rimtas pagrindas kuo greičiau ieškoti efektyvaus sprendimo. Šiuo metu „šešėlinis laivynas“, kurio pagrindinė veikla yra naftos ir kitų produktų pervežimas, sudaro praktiškai 50 proc. Rusijos biudžeto pajamų. Tai daugiau nei visas Rusijos karinis biudžetas. Jei nesustabdysime šių srautų... O dar noriu pabrėžti, kad Baltijos jūra yaptingai išsiskiria. Pavyzdžiui, pernai iš Rusijos uostų išplaukė 388 tanklaiviai, pilni naftos. Įsivaizduokite, kokias pajamas tai atneša Rusijos Federacijai ir kiek ji gali skirti karo veiksmams prieš Ukrainą. Todėl privalome imtis veiksmų, o mūsų pagrindinis taikinys turi būti būtent šie vadinamieji šešėliniai tanklaiviai.

– Bet kaip juos suskaičiuoti Baltijos jūroje? Kaip tiksliai nustatyti jų skaičių, jei dažniausiai šie laivai plaukia su kitų valstybių vėliavomis?

– Taip, kai kurie tanklaiviai registruoti vadinamuosiuose palankiuose registruose – tam tikrose valstybėse ar regionuose, kurie leidžia išvengti griežtos kontrolės. Tačiau reikia pripažinti, kad prie šešėlinio tanklaivių laivyno susiformavimo prisidėjo ir Vakarai. 2023–2004 m. Europos ir JTV kompanijos pardavė apie 230 senų tanklaivių Kinijai ir Turkijai. Šių šalių įmonės buvo labai greitos registruoti tuos laivus, kaip minėjau, palankiuose registruose. Iš esmės, juos galima suskaičiuoti ir sekti, nes jie plaukia, pavyzdžiui, per Baltijos jūrą, Danijos sąsiaurius, ir jų judėjimą galima nustatyti bei kontroliuoti. Tai nėra didelė problema. Tačiau klausimas – ką su jais daryti? Jei matai plaukiantį tanklaivį, negali sėdėti sudėjęs rankų. Šiuo metu Europos institucijos svarsto kelis argumentus, kodėl būtina imtis veiksmų. Pirmas argumentas – saugumo klausimas. Kaip žinia, pastaruoju metu dažnai nutraukiami povandeniniai kabeliai, keliama grėsmė strateginei infrastruktūrai. Antras dalykas – aplinkosauginė rizika. Manoma, kad visi šie tanklaiviai yra senesni nei 15 metų, neturi reikiamos priežiūros, kontrolės ar kokybės standartų. Trečias veiksnys – draudimas. Įsivaizduokime, jei įvyktų kelių tanklaivių avarijos Baltijos jūroje – ji būtų stipriai užteršta, visi nukentėtume. Tačiau padengti tokios taršos padarinius nebūtų iš ko, nes nėra draudimo. Todėl siūloma reikalauti rimtų draudimų. Automatiškai šie tanklaiviai negalėtų būti apdrausti, nes neatitinka elementarių standartų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs sakote, kad šių priemonių reikia skubiai, ir apie tai diskutuojama Europos Sąjungoje (ES). Kokia, jūsų nuomone, būtų efektyviausia priemonė? Ar ES ryžtųsi itin griežtoms priemonėms, pavyzdžiui, priverstiniam laivų nutempimui ar jų utilizavimui?

– Aš manau, kad ES neturi pasirinkimo. Jei mes rimtai kalbame apie paramą Ukrainai ir, tiesą sakant, savo pačių saugumą, taip pat norime apsaugoti aplinką arba Baltijos jūrą, turime imtis veiksmų. Mano manymu, pagrindiniai argumentai būtų du. Tai neatitikimas aplinkosaugos reikalavimų – tokie tanklaiviai negali plaukioti jūroje. Ir antras svarbus argumentas būtų, kad neturi rimto draudimo. Remiantis šiais dviem argumentais, būtų galima pradėti teisinius veiksmus: sulaikyti tanklaivius, juos patikrinti ir galbūt uždrausti jiems toliau plaukioti.

Privalome imtis veiksmų, o mūsų pagrindinis taikinys turi būti būtent šie vadinamieji šešėliniai tanklaiviai.

– Tačiau ekspertai ir teisininkai teigia, kad jūrų teisė yra sudėtinga, todėl šiuos planus įgyvendinti nebus lengva dėl galimo Rusijos priešinimosi, didelių išlaidų ir logistikos problemų. Ar ES turi stuburą ir yra pasiruošusi tokiems veiksmams?

– Baltijos jūroje turime pakankamai ES ir NATO valstybių, kurios mąsto panašiai. Esu tikras, kad tiek administracinių išteklių, tiek infrastruktūros, reikalingos patruliavimui ir tikrinimui, tikrai surastume. Reikia tik galutinio sprendimo ir konkrečių veiksmų. Be to, kontroliuoti, pavyzdžiui, Danijos sąsiaurius, būtų gana paprasta fiziškai, nes laivai ten plaukia nustatytais maršrutais. Privaloma tanklaivių patikra, remiantis anksčiau paminėtais kriterijais, galėtų būti įgyvendinta ir leistų imtis atitinkamų priemonių.