Kaip aiškina LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius, nedarbo spąstai – tai rodiklis, parodantis kokią dalį nedirbančio asmens pajamų sudaro socialinės išmokos, lyginant su pajamomis, kurias jis potencialiai galėtų gauti dirbdamas.

„Kuo nedarbo spąstai šalyje didesni, tuo mažiau žmogui patrauklu ir finansiškai apsimoka pradėti dirbti. Kitaip tariant, nedarbo išmokos, lengvatos, suteikiamos darbą praradusiems, laisvas laikas, kurį galima panaudoti namų ūkio labui – yra didesni nei potencialios pajamos: žmogui palankiau gyventi iš socialinių išmokų ir nedirbti“, – sakė L. Marcinkevičius.

Problemos, eksperto teigimu, neišsprendė ir 2022 m. įsigaliojusi užimtumo reforma. Kaip aiškina L. Marcinkevičius, šioje reformoje trūko socialinių išmokų santykio su atlyginimais peržiūros.

„Pokyčiai buvo nukreipti į darbo rinkos skaidrumo bei lankstumo didinimą, ilgalaikių bedarbių įtraukties skatinimą, paramą darbo rinkai besirengiantiems asmenims. Nedarbo spąstų problemos paprasčiausiai nebuvo siekiama spręsti. Trūko socialinių išmokų santykio su atlyginimais peržiūros, kuri reikalinga kuriant motyvaciją grįžti į darbo rinką“, – tvirtino ekspertas.

Kuo nedarbo spąstai šalyje didesni, tuo mažiau žmogui patrauklu ir finansiškai apsimoka pradėti dirbti.

Siekiant sistemiškai spręsti nedarbo spąstų problemą, jo teigimu, būtina nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), taip užtikrinant stabilų potencialių pajamų „į rankas“ didėjimą, panaikinti paskatas dirbti mažinančias socialinių įmokų grindis ir užtikrinti darbo sąlygų lankstumą.

Išliekantis aukštas nedarbo spąstų rodiklis neigiamai veiks ir visuomenę

Anot LLRI, jei nedarbo spąstų rodiklis toliau išliks aukštas, tai darys vis didesnę neigiamą įtaką užimtumui bei visuomenei. Anot  LLRI eksperto Ernesto Einorio, šiuo metu rinka keičiasi daug greičiau nei anksčiau, o darbui reikalingi įgūdžiai bei kompetencijos tampa vis kompleksiškesni.

„Nedarbas, ypač ilgalaikis, kelia rimtų problemų tiek žmogui, tiek visuomenei. Juk dirbdami ir užsidirbdami ne tik išlaikome save ir savo šeimą, bet ir mezgame socialinius ryšius, ugdome profesinius įgūdžius, nuolat mokomės“, – sakė E. Einoris.

Jis pabrėžia, kad kuo žmogus daugiau laiko praleidžia bedarbystėje, tuo jam sunkiau grįžti į darbą, nes slopsta jo nepanaudojami įgūdžiai, nyksta socialiniai ryšiai, o ilga darbo pauzė gyvenimo aprašyme kelia pagrįstų dvejonių darbdaviams.

„Įsivaizduokite, ką tai reiškia, jei kalbame ne apie vieną žmogų, o keliasdešimt tūkstančių. Galiausiai, gundymas nedirbti nesąžiningas ir dirbančiųjų atžvilgiu – tai jų sąskaita ir sumokėtais mokesčiais valstybė skiria pašalpas bedarbiams“, – kalbėjo E. Einoris.

Kuo žmogus daugiau laiko praleidžia bedarbystėje, tuo jam sunkiau grįžti į darbą, nes slopsta jo nepanaudojami įgūdžiai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, didžiausią riziką pakliūti į nedarbo spąstus patiria vienišas asmuo, galintis įsidarbinti už 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje per pirmuosius tris bedarbystės mėnesius. Anot LLRI 2023 m. pabaigoje ši suma siekė 1413,9 euro „ant popieriaus“.

Anot instituto, kaimyninėse šalyse situacija geresnė: Estijoje nedarbo spąstų rodiklis trejus metus iš eilės siekia 69 proc., Latvijoje 2023 m. – 83 proc., o Lenkijoje – 60 proc.

Pirmadienį Užimtumo tarnyba (UŽT) pranešė, kad 2025 m. sausį į darbo rinką sugrįžo daugiau darbo ieškančių žmonių nei gruodį, tačiau registruotas nedarbas augo trečią mėnesį iš eilės. Anot tarnybos, vasario 1 d. darbo ieškojo 168,3 tūkst. asmenų – 2,9 proc. (4,7 tūkst.) daugiau nei sausio 1 d. ir 2,4 tūkst. (1,5 proc.) asmenų daugiau nei prieš metus.

Sausį įmonės paskelbė 12,6 tūkst. laisvų darbo vietų – 500 daugiau nei 2024 m. gruodį. Darbo skelbimus įregistravo 3,4 tūkst. darbdavių – 1,2 tūkst. daugiau nei paskutinį praėjusių metų mėnesį.

Pirmąjį 2025 mėnesį į UŽT kreipėsi 26,3 tūkst. naujų klientų – 19 proc. daugiau nei gruodį. Prieš metus fiksuotas 24,2 proc. didesnis bedarbių srautas, prieš dvejus – 18,4 proc. didesnis.

Mažiausias registruotas nedarbas – Neringos (4 proc.), Klaipėdos r. (7,1 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Ignalinos r. (13,3 proc.), Biržų r. (11,9 proc.), Kelmės r. (11,8 proc.).