„Sausio 17 dieną prezidento vadovaujamame VGT posėdyje buvo vienbalsiai priimtas nutarimas dėl žymaus krašto apsaugos sistemos finansavimo didinimo 2026–2030 metų laikotarpiu“, – teigiama BNS pirmadienį perduotame komentare.

Premjeras Gintautas Paluckas po koalicinės tarybos posėdžio pareiškė, kad sutarimo dėl 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai „apskritai niekur nėra, jokiame dokumente: nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos (susitarime – BNS)“.

Panašią poziciją išsakė ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis – sprendimas žymiai didinti gynybos išlaidas nėra įtvirtintas jokiame susitarime.

„Šiandien kalba yra ne apie tai, kad pasiektume 5 ar 6 procentus. Tai yra klaidinga žinia, kuri skleidžiama nuo pat pradžių. Šiandien mes kalbėjome, kad yra poreikis tam tikros ginkluotės, kuri kainuoja tarp 12 ir 14 mlrd. eurų, ir tą laikotarpį, kuris buvo numatytas šiek tiek vėliau, tačiau situacija Ukrainoje mus verčia jį ankstinti“, – sakė parlamento vadovas.

Tuo metu sausį prezidentas Gitanas Nausėda po VGT posėdžio žurnalistams tvirtino, kad tarybos metu sutarta, jog 2026–2030 metais Lietuva gynybai kasmet skirs nuo 5 iki 6 proc. BVP.

„VGT sprendimas rėmėsi kariniu patarimu ir konkrečiais ginkluotųjų pajėgų finansavimo poreikiais, kurių procentinė išraiška pagal dabartines makroekonomines projekcijas yra 5–6 proc. nuo BVP 2026–2030 metų laikotarpiu“, – pirmadienį BNS komentavo Prezidentūra.

Pasak jos, būtent per 2026–2030 laikotarpį sutarta suformuoti pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus, „būtinus valstybės gynybai ir patikimam atgrasymui“.

VGT sudaro prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Ji svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynimo klausimus.

Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą.