„Prieš kelias akimirkas sulaukiau puikių naujienų – Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais sėkmingai baigtas“, – Vilniuje žurnalistams pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Energetikos ministerijos duomenimis, 14.05 val. Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai sinchronizavo savo elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona.
„Lietuvos elektros sistema buvo priklausoma nuo Rusijos net 65 metus – daugiau nei pusę amžiaus. Dabar šį puslapį užverčiame galutinai: kartu su Latvija ir Estija prisijungiame prie kontinentinės Europos elektros tinklo ir įtvirtiname savo energetinę nepriklausomybę“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šalies vadovas sinchronizaciją vadino istoriniu momentu, žyminčiu ilgo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kelio į energetinę nepriklausomybę pabaigą.
„Politinio spaudimo, šantažo ir sabotažo laikai pagaliau baigėsi“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos Respublikos Prezidentūros nuotr.
„Sudie, Leninai“
Prieš spaudos konferenciją telefonu sulaukęs žinios, jog Baltijos šalys sinchronizavosi su Europa, G. Nausėda pašnekovui atsakė cituodamas žymaus vokiško filmo „Sudie, Leninai!“ pavadinimą.
„Sudie, Rusija, sudie, Rusija, sudie, Leninai“, – sakė šalies vadovas socialinio tinklo „X“ paskyroje paviešintame vaizdo įraše.
Prezidentas vėliau dėkojo visiems prisidėjusiems prie šio projekto: nuo technikų iki buvusių ar esamų šalių lyderių.
Trys Baltijos šalys šeštadienio rytą be trikdžių atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir iki sekmadienio popietės dirbo izoliuotu režimu.
Su kontinentinės Europos sinchronine zona Baltijos šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.
Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija savarankiškai bei koordinuotai su kitomis šios zonos šalimis valdys savo elektros sistemų dažnį, pačios rūpinsis tinklų balansavimu.
Sudie, Rusija, sudie, Rusija, sudie, Leninai.
Veikus rusiškoje IPS/UPS sistemoje, dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.
Be sausumos jungties „LitPol Link“, Baltijos šalys taip pat sujungtos su Šiaurės Europa – Lietuvos ir Švedijos jūrine jungtimi „NordBalt“ bei Estijos ir Suomijos jūrinėmis jungtimis „EstLink 1“ ir „EstLink2“.
Iki 2030-ųjų planuojama pastatyti dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“.
„Harmony Link“ prisidės prie stabilių sinchronizavimo operacijų ir prekybos elektros energija, užtikrinant konkurencingas kainas visuomenei ir pramonei“, – kalbėjo G. Nausėda.
S. Lisausko / BNS nuotr.
Raginimai aktyviau rūpintis infrastruktūros apsauga
„EstLink2“ kol kas neveikia – ją per Kalėdas kartu su dar dviem ryšių kabeliais, kaip įtariama, pažeidė tanklaivis, tikėtina, priklausantis Maskvos „šešėliniam laivynui“.
Iš viso Baltijos jūroje nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 dugnu nutiestų kabelių.
Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.
G. Nausėdos teigimu, incidentai reikalauja ypatingo Europos Sąjungos šalių dėmesio ir „ryžtingo atsako“.
„Šiandien taip pat toliau diskutuosime, kaip užtikrinti Baltijos šalių sinchroninio veikimo su kontinentinės Europos tinklais saugumą. Akivaizdu, kad ES lygmeniu reikia imtis esminių veiksmų, kad būtų padidintas visos mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumas“, – sekmadienį sakė šalies vadovas.
„Lietuva ragina Europos Komisiją ir visas valstybes nares dėti daugiau pastangų hibridinėms grėsmėms kontroliuoti. Būkime lankstesni ir veikime greičiau“, – pridūrė G. Nausėda.
Daugiau – LNK vaizdo įraše:
„Rusija – nepatikima valstybė“
Bendroje spaudos konferencijoje dalyvavęs Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius teigė, jog su Vakarais sinchronizavusios Baltijos šalys užverčia „dar vieną skyrių“.
Kalbėdamas apie Rusijos keliamas grėsmes, jis ragino NATO ir ES šalis daugiau lėšų skirti gynybai.
„Tikiuosi, pamatysime dieną, kada Ukraina taps ES nare, tikiuosi, pamatysime karo pabaigą“, – kalbėjo E. Rinkevičius.
Estijos lyderis Alaras Karisas pabrėžė, kad „sankcijos Rusijai turi galioti ne tik, kol baigsis karas, bet kol Rusija kompensuos Ukrainai visus padarytus nuostolius“.
„Rusija yra nepatikima valstybė agresorė ir greičiausiai tokia išliks artimiausioje ateityje, – teigė prezidentas. – Estijos ir, drįstu sakyti, Baltijos šalių patirtis rodo, kad kuo mažiau esame priklausomi nuo Rusijos, tuo esame saugesni ir tuo geriau mūsų suverenumui.“
Anot jo, ES pastaraisiais metais sėkmingai mažino priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tačiau to nepakanka.
„Deja, Europa dar perka suskystintas dujas iš Rusijos, Rusijos šešėlinis laivynas mums kelia problemų Baltijos jūroje, Rusijos sabotažas prieš mūsų šalis dar tęsiasi“, – kalbėjo A. Karisas.
Investicijos siekia 1,6 mlrd. eurų
Įgyvendinus sinchronizavimo procesą, Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.
Energetikos ministerijos duomenimis, dėl to Lietuvoje nutiesta 420 km naujų elektros perdavimo linijų, rekonstruota 230 km esamų linijų, pastatyta naujų ar modernizuota iš viso 13 tinklo skirstyklų bei transformatorių pastočių. Alytuje sumontuoti trys 400/330 kV autotransformatoriai – galingiausi Baltijos šalyse tokio tipo įrenginiai, prie perdavimo tinklo prijungiami trys sinchroniniai kompensatoriai: Telšių transformatorių pastotėje, Alytaus elektros mazge ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje.
Be šios infrastruktūros plėtros taip pat įdiegtos naujos dažnio stabilumo vertinimo, automatinio generacijos valdymo ir dispečerinio valdymo sistemos.
Iš viso į sinchronizacijos projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje investuota daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš jų apie 1,2 mlrd. eurų skirta iš ES Energetikos infrastruktūros tinklų priemonės.
(be temos)
(be temos)
(be temos)