„Be abejo, sinchronizacijos požiūriu Lenkijos vaidmuo (…) buvo kritiškai svarbus, ir kuomet buvo visokiausių diskusijų, kokiu modeliu mes sinchronizuosimės, Lenkija visada buvo ta valstybė, kuri buvo pasirengusi mums padėti įgyvendinti šitą sprendimą arba vienu, arba kitu modeliu“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda, lankydamasis elektros perdavimo sistemos operatorėje „Litgrid“, kur jam pristatytas šalies techninis pasirengimas sinchronizacijai.

„Viskas galutiniame rezultate buvo labai sėkminga, mes pagaliau nusprendėme visos Baltijos valstybės daryti tą (sinchronizuotis – ELTA) kartu, ir dar kartą pasikartosiu — Lenkijos pagalba moralinė, techninė buvo itin svarbi šį projektą sėkmingai įgyvendinti“, – pabrėžė šalies vadovas.

G. Nausėda taip pat pridūrė, jog itin reikšmingi ir kiti tarptautiniai Lietuvos projektai su Lenkija – strateginis dujotiekis GIPL, „LitPol Link“ sausumos elektros jungtis, per kurią Baltijos šalys ir prisijungs prie kontinentinės Europos elektros tinklų.

ELTA primena, kad šiuo metu Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia posovietinėje IPS/UPS sistemoje, vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje.

BRELL sutartį Lietuva nutrauks vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.

Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.

Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.

Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją.

„Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.

Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės dar pernai liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nuo vasario nebepratęs dalyvavimo bendroje elektros sistemoje sutarties.