„Tiesos sakymas arba sakymas, kad juoda yra juoda, o balta yra balta – tai yra joks politinis persekiojimas“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

G. Nausėda ir toliau laikosi pozicijos, kad teisėsaugos institucijos turėtų įvertinti, kokią žalą daro „Nemuno aušros“ pirmininko pasisakymai.

„Yra teisėsaugos institucijos, kurios iš tikrųjų turėtų įvertinti, kokią žalą daro ponas Žemaitaitis savo pareiškimais. Ypatingai atkreipčiau dėmesį į tai, kaip indėlius lemia tokie neatsakingi pasakymai, kad  kažkas ketina kažką atimti. Niekada tokių net minčių niekam nebuvo kilę“, – sakė šalies vadovas.

„Todėl tokio pobūdžio pasakymus galiu interpretuoti tik dvejopai – arba žmogus nesupranta, kas yra kalbama, arba žmogus sąmoningai iškraipo tai, kas yra kalbama“, – akcentavo jis.

Pastarosiomis savaitėmis „Nemuno aušros“ lyderio pareiškimai apie Ukrainą, Lietuvos saugumą bei gynybos finansavimą sulaukė ne tik oponentų, bet ir koalicijos partnerių, Prezidentūros kritikos.

Tiesos sakymas arba sakymas, kad juoda yra juoda, o balta yra balta – tai yra joks politinis persekiojimas.

„Aušriečių“ pirmininkas dėmesio centre atsidūrė ir dėl pasisakymų apie prezidentą G. Nausėdą. Kaip praėjusią savaitę skelbė LNK žinios, susitikimų su rinkėjais metu R. Žemaitaitis metė kaltinimus šalies vadovui, neva šis siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai. Taip pat politikas aiškino, jog krašto apsaugą būtų galima finansuoti iš lėšų, kurias Lietuva galėtų gauti atšaukusi sankcijas Baltarusijos trąšų tranzitui.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad R. Žemaitaitis, iškraipydamas teikiamus siūlymus dėl gynybos finansavimo šaltinio, gąsdina žmones. Šalies vadovas pažymėjo, kad už tai politikui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.

„Tokie pareiškimai yra labai rimti pareiškimai, jie tikrai sukelia daugybę painiavos tiek čia, Lietuvoje, gąsdinant žmones. Nes tai, kas yra daroma, yra žmonių gąsdinimas. Ir tai, be kita ko, gresia baudžiamąja atsakomybe, jeigu, pavyzdžiui, tokios nesąmonės ir jų skleidimas sukeltų indėlininkų paniką. Ponas Žemaitaitis už tokias kalbas turėtų sėsti į teisiamųjų suolą“, – ketvirtadienį Elektrėnuose žurnalistams sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad užsitęsus ginčams valdančiosios daugumos gretose, pirmadienį socialdemokratų iniciatyva šaukiama koalicinė taryba. Pasak ministro pirmininko patarėjo Justino Argusto, posėdžio metu numatoma aptarti politines aktualijas, Vyriausybės programos priemonių planą, siūlomus pokyčius antrajai pensijų pakopai bei kitus klausimus.

Dalis valdančiosios daugumos atstovų pastaruoju metu kalbėjo apie būtinybę šaukti koalicinės tarybos posėdį ir aptarti viešojoje erdvėje rezonansą kėlusius „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio pareiškimus.

Paskutinį kartą koalicinė taryba buvo sušaukta dar praėjusiais metais – gruodžio pabaigoje.

G. Nausėda apie siūlymus išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus: abejoju šitokių iniciatyvų nuoširdumu

„Aušriečiams“ siūlant išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus, prezidentas G. Nausėda tikina abejojantis šios parlamentarų iniciatyvos nuoširdumu. Be to, pažymi šalies vadovas, anksčiau vienas idėjos autorių – „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis – laikėsi kitokios nuomonės ir 2015 m. Seime palaikė siūlymą šiuos sąrašus įslaptinti 75 metų laikotarpiui.

„Žinote, svarstyti (siūlymus – ELTA) mes galime, bet kol kas nelabai yra ką svarstyti, kadangi, kiek man žinoma, ši iniciatyva kol kas egzistuoja tik feisbukuose. Na, ir šios iniciatyvos autorius 2015 metais pats balsavo už tai, kad liustracija būtų pratęsta 75-iems metams“, – penktadienį Vilniuje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Abejoju šitokių iniciatyvų nuoširdumu. Matyt, bus taip, kaip ir daugeliu kitų atvejų – viso labo tiktai virpinamas oras, bet realių veiksmų net ir neketinama įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, Seimo „Nemuno aušros“ frakcija paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus. Parlamentui pritarus siūlymams, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.

Aiškinamajame rašte projekto iniciatoriai nurodo, jog viešojoje erdvėje dažnai manipuliuojama informacija apie asmenis, kurie prisipažino, jog kadaise yra slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tokia medžiaga, pasak politikų, pateikiama be pagrindžiančių dokumentų, neretai kenkia žmogaus reputacijai, garbei bei orumui. Todėl, jų teigimu, išslaptinus bendradarbiavusių su KGB asmenų sąrašus, nebeliktų erdvės spekuliacijoms.

Šiuo metu įstatymas numato, jog prisipažinę KGB bendradarbiai yra įrašomi į įskaitą, tačiau jų duomenys 75 metus yra įslaptinti ir saugomi.

Jeigu Seimas pritartų iniciatyvai, su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašas bei jų duomenys būtų išslaptinti nuo kitų metų sausio 1 d.

2015 m. Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys yra įslaptinti iki 2015 m., tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.