„Nieko nėra svarbiau už mūsų saugumą, neduok Dieve, jei nutiktų kažkokios rimtesnės eskalacijos, visi kiti mūsų rūpesčiai, kurie dabar atrodo labai svarbūs, pasitrauktų į šoną, saugumas yra prioritetas numeris vienas“, – antradienį BNS sakė Vilniaus vadovas.

„Pasižiūrėjome, kaip optimizuojant tam tikrus dalykus, kurie buvo dešimtmečiais neliečiami, dėl mitų nesprendžiami, ką mes galim padaryti dabar, kad nereikėtų mokesčių kelti, bet galėtume reikšmingas sumas surinkti“, – pridūrė jis.

Siūlo parduoti nenaudojamus sklypus

V. Benkunskas siūlo parduoti įsiterpusius smulkius, racionaliai nepanaudojamus žemės plotus. V. Benkunsko teigimu, tai vos kelių arų dydžio valstybinės žemės plotai, esantys tarp kitų sklypų.

„Dabar tai yra teritorijos, kur mes negalime nei kažką pastatyti, nei suformuoti atskirą sklypą, turime eiti, pjauti žolę, teritorijas prižiūrėti“, – sakė jis.

Mero teigimu, jie galėtų būti parduodami šalia sklypus turintiems asmenims, o preliminariais skaičiavimais, jei tokie sklypai būtų parduoti rinkos kainomis, galima būtų surinkti nuo 80 iki 220 mln., o patobulinus teisinę bazę – net iki 400 mln. eurų.

„Mūsų supratimu, neišnaudoti klodai yra su ta valstybine žeme, tam tikras reguliavimas, kuris leistų greičiau procesus padaryti, tarkime, parduodant ją ar aukcionus sklandžiau, operatyviau daryti, tikrai gali būti nauda visiems“, – teigė V. Benkunskas.

Jis taip pat siūlo parduoti valstybinę žemę, kurioje neplanuojama savivaldybės infrastruktūra.

Mero teigimu, šiuo metu Vilniaus mieste yra apie 140 hektarų valstybinės žemės, kuri formuota žemės grąžinimo programai, tačiau jai nepanaudota.

Anot V. Benkunsko, papildomai galima būtų suformuoti dar bent apie 100 hektarų tokių sklypų ir jie galėtų atnešti nuo 42 iki 250 mln. eurų į biudžetą.

„Mes galėtume ne tik surinkti pinigų ir skirti juos Gynybos fondui, bet ir pagyvinti nekilnojamojo turto rinką, sprendžiant būsto įperkamumo klausimą, ką dažnai sako šitas sektorius, kad yra per mažai žemės, kad tų projektų padaryti ir žmonės galėtų įpirkti būstą“, – BNS teigė meras.

Dividendai ir akcijos

Kitas finansavimo šaltinis – valstybinės įmonės, sako V. Benkunskas. Anot jo, dividendais būtų galima išmokėti ne dalį, o visą valstybės valdomų įmonių pelną, šias lėšas nukreipiant gynybai.

„Kalbame pirmiausia apie monopolines įmones, kurios dirba pelningai, bet pelno dividendais neišsimoka ar nukreipia kitoms reikmėms“, – kalbėjo jis.

V. Benkunskas taip pat ragina peržiūrėti valstybės dalyvavimą įvairių organizacijų ir įmonių valdyme.

Anot jo, yra nemažai atvejų, kai valstybė arba savivaldybės dalyvauja įmonių veikloje kaip akcininkės arba viešųjų įstaigų veikloje kaip dalininkės, tačiau neturi lemiamos įtakos organizacijų valdyme – turi mažiau nei 50 proc. akcijų arba balsų.

Pasak V. Benkunsko, reikėtų svarstyti apie šių akcijų ar dalių pardavimą, o gautas lėšas panaudoti gynybai.

Jis teigė, kad šiuos pasiūlymus yra pateikęs centrinei valdžiai.

„Raginsiu turėti diskusiją ir su kitais miestais, kitais merais“, – sakė V. Benkunskas.

Premjeras Gintautas Paluckas antradienį žurnalistams sakė, kad pavasarį bus svarstoma galimybė valstybei išparduoti ir nedirbamos žemės gabaliukus miestuose ir miesteliuose, o šios pajamos papildytų Gynybos fondą.

Lietuva išlaidas krašto apsaugai didinti dar labiau siekia, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.

Valstybės gynimo tarybai sausį įtvirtino tikslą Lietuvos krašto apsaugai 2026–2030 metais skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP.

Šalies vadovai tikisi, jog didžiąją dalį lėšų poreikio bus galima užsitikrinti Europos Sąjungoje (ES) sutarus dėl bendro skolinimosi mechanizmo. Taip pat siekiama užsitikrinti Europos Komisijos leidimą pažeisti fiskalinę drausmę, jeigu šalis narė savarankiškai skolinasi krašto apsaugai.