„Mes jau esame hibridinio karo taikiniai. Taip pat ir kosmose – dėl sistemingo palydovinės navigacijos signalų trikdymo, – sakė K. Kallas konferencijoje Briuselyje. – Kinetiniai, elektroniniai ir nukreiptos energijos ginklai kelia pavojų mūsų palydovams, antžeminei infrastruktūrai ir kosmoso pramonei. Šnipinėjimas kelia nuolatinę grėsmę.“

Buvusi Estijos ministrė pirmininkė kaip pavyzdį nurodė Rusijos prieš pat 2022 m. invaziją į Ukrainą paleistą priešpalydovinę raketą ir kibernetinę ataką prieš kosmoso sistemą.

Ji perspėjo 27 ES valstybes, sakydama, kad jos turi sustiprinti savo gebėjimus reaguoti į grėsmes kosmose.

ES turi geriau stebėti ir nustatyti atsakingus asmenis, taip pat galėtų išplėsti bloko tarpusavio  gynybos nuostatas, kad jos apimtų kosmosą, sakė ji.

„Dėl atsakomųjų veiksmų svarstome baudžiamųjų priemonių variantus, – pridūrė K. Kallas, sakydama, kad ES galėtų imtis sankcijų, panašių į tas, kurios jau taikomos Rusijos žvalgybos agentams dėl kibernetinių atakų. – Turime pagalvoti, kaip geriausiai tai pritaikyti kosmosui.“

Kadangi ES kosmoso srityje susiduria su agresyviais varžovais, įskaitant Rusiją ir Kiniją, K. Kallas tvirtino, kad Europa turi bendradarbiauti su JAV.

„JAV yra svarbiausia ES partnerė saugumo srityje žemėje. Turime būti sąjungininkai ir kosmose, – sakė ji. – Kosmosas aiškiai įtrauktas į JAV vidaus darbotvarkę. Prezidentas (Donaldas) Trumpas sakė, kad nori Marse matyti JAV vėliavą“.

Atnaujintas raginimas stiprinti ES gynybą nuskambėjo po to, kai bloko kosmoso komisaras pasiūlė sujungti visų valstybių narių pastangas į koordinuotą „Europos kosmoso skydą“.