Kaip BNS sakė komiteto vadovas Kęstutis Mažeika, šalyje nustačius tokių ligų židinius, būtų „baisios pasekmės“: „Uždraustas eksportas mėsos, pieno“. 

K. Mažeikos teigimu, tokia kaip šiemet šilta žiema labai palanki veistis mašalams, kurie yra didžiausi snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligų platintojai. 

Į posėdį kviečiami valstybės institucijų, Sveikatos mokslų universiteto, Rizikos vertinimo instituto atstovai – bus aptariama, kas daroma, kad neatsirastų snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligų židinių.

„Kad paskui nebūtų sakoma: to ar ano, pavyzdžiui, reagentų, neturime, negalime ištirti“, – teigė komiteto pirmininkas.

K. Mažeikos teigimu, taip pat bus aiškinamasi, kaip būtų veikiama nustačius tokios ligos atvejį. Pasak jo, Lenkijoje jau  nustatyti keturi mėlynojo liežuvio židiniai. 

„Žinant judėjimą ir transporto, ir pačių gyvulių, tai didelė rizika, kad greitu metu jis (židinys – BNS) gali būti ir pas mus, jeigu nesiimsime jokių priemonių“, – tvirtino parlamentaras. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) BNS nurodė, kad apie situaciją Lenkijoje dar ji pernai informavo Žemės ūkio ministeriją ir gyvulių laikytojų asociacijas.

„Vis dėlto tikimybė, kad mėlynojo liežuvio liga pasieks Lietuvą, išlieka reali“, – BNS teigė tarnyba.

Lietuvoje snukio ir nagų liga paskutinį kartą nustatyta 1982 metais. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija Lietuvai dabar yra suteikusi statusą be šios ligos. Mėlynojo liežuvio liga Lietuvoje niekada nebuvo nustatyta.