„Kad šiandien skirsime daugiau dėmesio, tai aš tą galiu žadėti. Ir Vyriausybės programoje, ir pačiose priemonėse mes tai numatysime. Čia yra mano kredo tai daryti, kad gynybos pinigai būtų ne tik ginklams, bet tiems tikslams, minkštajai galiai“, – LRT laidoje „Savaitė“ sekmadienį kalbėjo ministras.
„Ir tie 5-6 procentai, aš tikrai manau ir reikia įrodyti, kad bent pusantro procento gali būti skiriama visuomenės informavimui“, – pridūrė jis.
Š. Birutis teigė manantis ir ketinantis „įrodyti visiems“, jog informacinis atsparumas yra gynybos dalis.
Kad mes per mažai tam skiriame dėmesio, tai yra faktas.
„Ir aš manau, kad toks supratimas tikrai atsiras ir jau pirmininkaujant Europos Sąjungai, manau, tas mūsų failas bus vedantysis failas“, – nacionaliniam transliuotojui sakė ministras.
Paklaustas, kaip būtų panaudotos lėšos jas gavus, Š. Birutis pažymėjo, kad atsparumo didinimo strategija dar bus kuriama, nes „niekas iki šiol to nedarė, bent jau taip, kaip turėtų būti daroma“.
„Geopolitinė situacija rodo, kad tai reikia daryti ir nepavėluotai. Visuomenės atsparumas yra valstybės gynimo ir saugumo dalis. Kad mes per mažai tam skiriame dėmesio, tai yra faktas“, – „Savaitėje“ kalbėjo ministras.
Siekiant iki 2030-ųjų suspėti išvystyti nacionalinę diviziją, Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dėl konkrečių tokios iniciatyvos finansavimo šaltinių šiuo metu vyksta diskusijos. Šalies vadovai pabrėžia, kad reikšmingą dalį turėtų sudaryti europinės lėšos.
(be temos)
(be temos)