„Manau čia sprendimas yra paprastas labai (kaip reikia pakeisti sprendimą – BNS), reikia dviejų žodžių – esant poreikiui. Jeigu įrašyti esant poreikiui, gali būti ir penki, ir šeši ir 25 (procentai – BNS), jeigu esant poreikiui. Esant galimybei įsigyti kažką ir tai būtų labai svarbu Lietuvos saugumo prasme“, – Žinių radijui penktadienį sakė R. Karbauskis.

„Įrašius žodžius „esant poreikiui“, tai tokiu atveju dedam ant stalo kontraktus, dedam ant stalo realius darbus, kuriuos galima įgyvendinti infrastruktūrinius (...) ir tada paaiškėja, kiek pinigų tikrai reikia“, – teigė jis.

Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad kariuomenėje būtų išvystyta divizija.

R. Karbauskio teigimu, priėmus šį sprendimą „šokom į dilgėles“, nes nėra būdų kaip panaudoti visas šias lėšas.

„Prie 3,5 proc. mes kėlėm klausimą apie pinigų panaudojimą, nes vykstant karui Ukrainoje šiandien kariniai užsakymai yra vykdomi daug vėliau, negu jie būtų, jeigu to karo nevyktų“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Susitarimų kokių nors tarp partijų nepasirašinėsim, nes iš tikrųjų atsakymų nėra, o kokia sąskaita tai bus padaryta.

„Dalis pinigų, kuriuos Lietuva skyrė krašto apsaugai, buvo palikta Europos Sąjungos specialiuosiuose fonduose, nes nebuvo kontraktų kaip tuos pinigus panaudoti, tai ką mes kaupsim lėšas be konkrečių kontraktų ir taip toliau. Mes turim Valstybėj daug daugiau problemų, kurias turim spręsti dabar, negu laikyti pinigus kažkokiuose fonduose“, – kalbėjo jis.

Taip pat R. Karbauskis pabrėžė, jog neaišku kieno sąskaitą būtų didinamas gynybos finansavimas, teigė, kad be papildomos informacijos neketina pasirašinėti jokių bendrų sutarimų tarp partijų.

„Be šitų žodžių susitarimų kokių nors tarp partijų nepasirašinėsim, nes iš tikrųjų atsakymų nėra, o kokia sąskaita tai bus padaryta“, – teigė jis.

Siūlymą atnaujinti prieš trejus metus pasirašytą partijų susitarimą dėl gynybos pateikė opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija.

Pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.