LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“

2015-05-13 16:45:00

Molekulinės nanomašinos ateityje turėtų išgelbėti nuo vėžio

Mūsų kūno ląstelė primena miestą. Joje yra biblioteka – DNR grandinė, paštas – Goldžio aparatas, elektrinės – mitochondrijos. Mikrotubulės ir aktino gijos atlieka greitkelių funkciją, o kinezino ir dineino molekulės keliauja jomis it sunkvežimiai, gabenantys įvairias medžiagas. Yra netgi atliekų sąvartynai – lizosomos. Tokiame mieste darbuojasi milijonai mašinų, sukasi milijardai variklių. Tad kodėl žmonės negalėtų sukurti panašių į juos, kurie atliktų papildomas funkcijas, taisytų gamtos klaidas arba net patobulintų kai kuriuos ląstelės komponentus?

Skaityti daugiau

2015-05-09 21:08:00

Glaukoma: kaip išsaugoti regėjimą

Akys daugeliui mūsų yra svarbiausias darbo ir bendravimo instrumentas. Mobiliųjų išmaniųjų įrenginių ir turinio jiems kūrėjai gundo mus vis daugiau laiko praleisti, įsikniaubus į ekranus, užuot stebėjus pasaulį tiesiogiai. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl visame pasaulyje sparčiai daugėja akiniuotų žmonių. Štai kodėl tokie svarbūs yra nauji akių ligų diagnostikos metodai, kuriami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto oftalmologų kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais. „95 procentai informacijos mus pasiekia per akis. Dėl to ypač pav

Skaityti daugiau

2015-05-07 12:30:00

Biojutikliai: greita ir patikima diagnostika

Vis dažniau įsitikinama, kad matematiniai modeliai padeda geriau pažinti pasaulį. Iššifruoti sudėtingus gyvosios gamtos procesus, kartu taupant laiką ir lėšas. Kita vertus, taip įmanoma sukurti naujus objektus ar procesus, pasižyminčius unikaliomis savybėmis. Gimsta efektyvūs diagnostikos bei gydymo metodai, aplinkos stebėsenos sistemos. Lietuvos mokslininkai sėkmingai naudoja modeliavimą, kurdami naujos kartos, itin jautrius biojutiklius medicinai. „Matematinis modeliavimas siaurąja prasme suprantamas kaip matematinių lygčių naudojimas, aprašant reiškinį ar sistemą

Skaityti daugiau

2015-04-18 09:59:00

Kaip formuojasi valstybės: karai ir gyventojų perkėlimai

Didžiausia pasaulyje pabėgėlių stovykla yra Jordanijoje. Pabėgėliai šioje šalyje sudaro net 60 proc. šalies gyventojų. Šiuo metu Turkijoje – 1.7 mln. pabėgėlių iš Sirijos, o Pakistane – 1.6 mln. afganistaniečių. Tai rodo, kad per tūkstančius metų pasaulyje mažai kas pasikeitė. Vienas baisiausių nusikaltimų – masiniai žmonių naikinimai. Ne tik svetimų, bet ir savos tautos, ką darė raudonieji khmerai arba sovietai. Tai susiję ir su kita priemone – didelių gyventojų grupių ar net visų tautų iškeldinimu, trėmimu. Lietuva tą žino itin gerai. Natūralu,

Skaityti daugiau

2015-04-10 23:24:00

Istorinė demografija: kodėl nepavyko surašyti žydų?

Demografiniai tyrimai paprastai taikomi šiuolaikinės visuomenės procesams nusakyti. Tai svarbus visuomenės valdymo instrumentas. Nuo gimstamumo, mirtingumo ar migracijos rodiklių priklauso valstybių gerovė, o kartais – net jų išlikimas. Istorinės demografijos sritis gimė palyginti neseniai. Šiame interviu sužinosite, kaip istorikai ir istorinės demografijos tyrinėtojai sugeba suskaičiuoti prieš šimtus metų gyvenusius žmones. Kodėl valdovai įvairiais laikais, pradedant gubernatoriumi Kvirinijumi Judėjoje šeštaisiais mūsų eros metais, ne kartą mėgino kuo tiksliau s

Skaityti daugiau

2015-03-28 15:33:00

Gyvasis pasaulis paklūsta matematikai

Fantastiniame humoristiniame Douglaso Adamso romane „Keliautojo autostopu vadovas po galaktiką“ pasakojama apie nežemiškos civilizacijos sukurtą superkompiuterį, kuris į klausimą, kokia yra gyvenimo, Visatos ir viso kito esmė, atsakė – 42. Šis autoriaus pokštas kada nors gali pasirodyti ne toks ir juokingas. 2007 metais fizikas teoretikas Maxas Tegmarkas paskelbė matematinės Visatos hipotezę. Jo manymu, mūsų fizinė tikrovė yra matematinė struktūra – Visata ne aprašoma matematiškai, o ji pati yra matematika. Mūsų neabejotinai dar laukia daug staigmenų. Kaip ir m

Skaityti daugiau

2015-03-24 23:11:00

Garsų mokslas: visa matančios akustinės bangos

Kodėl Bermudų trikampyje praėjusiame šimtmetyje gan dažnai dingdavo lėktuvai, o pasiklydę laivai būdavo randami be žmonių? Viena hipotezė aiškino, jog dėl to kalti požeminiai drebėjimai, sukeldavę žemo dažnio garso bangas – infragarsą, išvesdavusį laivų jūreivius iš proto. Eksperimentai, veikiant žmones 17 hercų dažnio garsu, patvirtino, kad tyrimo dalyviai iš tiesų jaučia nerimą ar baimę. Spėjama, jog būtent tokio dažnio garsai sklinda vietose, kuriose vaidenasi. Kaip ten bebūtų, mus iš tiesų nuolat supa įvairiausi garsai arba, tiksliau sakant, iš į

Skaityti daugiau

2015-03-18 22:47:00

Stebuklai ląstelėse: nuo genų inžinerijos iki genų terapijos

2014 m. pabaigoje JAV mokslininkai sugebėjo keliems kūdikiams, dėl genų defekto neturintiems imuninės sistemos, ją atkurti, pakeitę brokuotus genus veikiančiais. Šis naujas, bet sudėtingas gydymo metodas – genų terapija, kartais jau duoda tiesiog stebuklingų rezultatų. Naudojami modifikuoti virusai, kurie it paštininkai atgabena į žmogaus ląstelę teisingai veikiantį geną ir jį įklijuoja tinkamoje genomo vietoje. Deja, neretai toks virusas pažadina leukemiją sukeliančius genus arba išprovokuoja ūmias organizmo reakcijas. Genų terapijos metodus tobulina ir mūsų š

Skaityti daugiau

2015-03-10 17:00:00

Kūryba ir visuomenė: kas mūsų laukia ateityje?

Kas svarbiau – technologijos ar požiūris į jas? Noras jomis naudotis ar sugebėjimas kritiškai įvertinti, kurios iš jų naudingos? Kaip visuomenės pažangą lemia sugebėjimai naudotis naujais įrenginiais bei metodais? Ryžtas rizikuoti ir pasitikėjimas valdžios bei socialiniais institutais? Tendencijos pasaulyje liudija, jog kritinis mąstymas ir efektyvūs individų ugdymo metodai bei modernios valdymo priemonės yra vis svarbesni valstybės pažangai bei visuomenės gerovei. Todėl viena iš sumaniosios specializacijos Lietuvoje prioritetinių grupių – įtrauki ir kūrybinga

Skaityti daugiau

2015-03-03 21:32:00

Funkcionalusis maistas: kai ne tik maitinamės sveikai, bet ir gydomės

Viena iš globalių grėsmių – maisto trūkumas, jaučiamas įvairiuose planetos regionuose. Taip nutinka dėl kintančio klimato, kenkėjų, dirvos erozijos ir įvairių stichinių nelaimių. Kita vertus, selekcininkai tradiciniais ir naujais būdais vis sugeba pagerinti kai kurių svarbių grūdinių kultūrų, daržovių derlingumą. Genetinėmis manipuliacijomis padidinamas pomidorų atsparumas šalčiui, o sojų – atsparumas kenkėjams. Javai praturtinami maistingomis medžiagomis ir vitaminais. Mokslininkai tobulina ir ūkininkavimo metodus. Viena svarbiausių krypčių – pagerint

Skaityti daugiau

LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“

Molekulinės nanomašinos ateityje turėtų išgelbėti nuo vėžio

Glaukoma: kaip išsaugoti regėjimą

Biojutikliai: greita ir patikima diagnostika

Kaip formuojasi valstybės: karai ir gyventojų perkėlimai

Istorinė demografija: kodėl nepavyko surašyti žydų?

Gyvasis pasaulis paklūsta matematikai

Garsų mokslas: visa matančios akustinės bangos

Stebuklai ląstelėse: nuo genų inžinerijos iki genų terapijos

Kūryba ir visuomenė: kas mūsų laukia ateityje?

Funkcionalusis maistas: kai ne tik maitinamės sveikai, bet ir gydomės

Ką manote apie valdančiąją koaliciją?

Dienos kadras