Žiniasklaida, televizijos laidos neskatina kūrėjų, nes apie juos nekalba, bet juk vienintelis būdas išgyventi mažai šaliai – asmenybės. Taip LRT RADIJUI sako aktorius, muzikantas, pedagogas Gediminas Storpirštis.
Lietuviški dainų tekstai nėra itin populiarūs, nes gimtoji kalba neatsiejama nuo tam tikro kultūrinio konteksto, kurio sunku išvengti, LRT RADIJUI sako grupės „Garbanotas bosistas“ narys Mantas Joneikis. Anot jo, lietuviškai keistai skamba net kai kurie literatūros kūriniai: „Lietuviškai „Iliada“ skamba kaip K. Donelaičio „Metai“, kur Achilas ne su kardu, o šakėmis ar kastuvu.“
Lietuviškos muzikos scenoje galima turėti visišką laisvę, daryti, ko norisi, tačiau tuomet kyla klausimas, kaip iš to pragyventi, LRT RADIJUI sako režisierius, aktorius, muzikantas Vidas Bareikis. Anot jo, dauguma skundžiasi, kad Lietuvos provincijoje mažai kas vyksta, tačiau kai kurių ten nukeliaujančių atlikėjų žmonės nežino – tai pakeisti gali nebent dalyvavimas ir išpopuliarėjimas televizijos projektuose.
Smagu, kad Lietuvoje gausu renginių, tačiau čia dažnai vyrauja perdėti kraštutinumai – jei kažkas mylimas, tai mylimas visų ir bet kokiu atveju, tai bandos jausmas. Taip LRT RADIJUI sako dainininkė Neda Malūnavičiūtė. Kaip teigia ji, gyvenime sekasi dėl pamatų, padėtų dar Balio Dvariono muzikos mokykloje: „Jei šiame gyvenime man pavyko ką nors nuveikti, tai didelis indėlis priklauso Vladimirui Čekasinui.“
Grupės „Baltasis kiras“ pavadinimas atsirado dėl atsitiktinai įsigytos kuprinės, kurios firmos pavadinimas buvo lygiai toks pat. Šiuo metu grupė turi maždaug 17 aktyviai veikiančių narių, LRT RADIJUI sako grupės „Baltasis kiras“ lyderis Tautvydas Augustinas.
Protesto kultūros Lietuvoje nėra, todėl ir gerų protesto dainų šiuo metu neturime – muzikoje trūksta intelektualų, o prodiuseriams dažnai svarbu, kaip susižerti kuo daugiau pinigų. Taip LRT RADIJUI sako rašytojas, teisininkas Justinas Žilinskas. Bernardinai.lt vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio teigimu, svarbus ir bendro raštingumo stygius – šiandienos reikalus suprasti vis sunkiau, todėl imama laviruoti tarp protesto dainų ir tokių, kuriose – tik vaikiškas maištas.
Norint, kad lietuvių kuriama muzika skambėtų, pavyzdžiui, Anglijoje, reikia važiuoti ir dirbti ten, tačiau prieš tai apsikuopti savo šalyje – nešvara gali vyrauti kai kurių atlikėjų mintyse. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Filosofijos ir komunikacijos katedros magistras Tomas Pupinis.
Muzikiniai televizijos projektai yra tarsi sporto varžybos, kuriose muzika vertinama pagal neaiškius kriterijus, o realybės šou dažniausiai matomi tie, kurie turi mažai kūrybinio potencialo. Taip LRT RADIJUI sako grupės „Arbata“ lyderis Andrius Zalieska. Anot jo, pirmieji „Arbatos“ kūriniai buvo gana agresyvūs, o grupės pavadinimą lėmė viena iš „Foje“ dainų.
Kritinių straipsnių, kuriuose būtų profesionaliai apžvelgiama spektaklių muzika, labai trūksta – neprivaloma būti muzikologais, užtektų, jei teatrologai būtų pakankamai muzikalūs. Taip LRT RADIJUI sako teatro kompozitorius Ignas Juzokas.
Jei tiek daug jaunų žmonių, kaip Kirtimuose, susitelktų kitame kultūros centre, įsivyrautų tokia pat aktyvi kultūrinė veikla. Taip LRT RADIJUI sako Kirtimų kultūros centro darbuotojas Gintautas Rožė.