Linas Senkus, keliaukkitaip.lt inf.

2011-10-18 05:47:16

Kelionė Dieveniškių istoriniu regioniniu parku

Išsiruošus į Dieveniškių istorinį regioninį parką reikia turėti asmens tapatybės dokumentą. Tai turbūt vienintelė vieta Lietuvoje, kur dokumento prašo ne kertant sieną: Lietuvos pasieniečiai turi Širvių kontrolės postą, itin akylai prižiūrimame vos 2,5 kilometro ruože, kuriuo Dieveniškių kraštas, lyg į Baltarusiją įsiterpęs pusiasalis, jungiasi su pagrindine mūsų šalies teritorija. O keliaudami po Dieveniškių kraštą valstybinę sieną matysime dar ne kartą. Šis kraštas - savito kraštovaizdžio, kalvotas, be ežerų, turtingas gamtos ir kultūros paveldo

Skaityti daugiau

2011-10-07 23:03:47

Kelionė miškinguoju Gražutės regioniniu parku

Gražutės regioninis parkas, kurio plotas - beveik 32 tūkstančiai hektarų, įsteigtas siekiant išsaugoti ežeringą ir miškingą kraštovaizdį su Šventosios aukštupiu, jų ekologinę sistemą bei kultūros paveldą. Daugiau nei pusę parko užima miškai: daugiausia pušynai, o apie Antalieptę auga plačialapių ir mišrūs miškai, tarp jų daug kur įsiterpia nedidelės pelkutės, liūnai, aukštapelkės. Didžiausią plotą užima Gražutės giria, išlikusi dar nuo senovinio miškų masyvo. Čia tyvuliuoja grožiu pasižymintys Luodžio, Švento, Dūkšto, Šiurpio, Zalvo, Samavo

Skaityti daugiau

2011-11-18 17:37:56

Kelionė po Vaclovo Into akmenų pasaulį

Niekur Lietuvoje nemačiau tiek akmenų, kaip Salantų regioniniame parke. Jie kūpso ir parko emblemoje. Šioje Žemaitijos dalyje žmogus ir akmuo tūkstančius metų buvo kartu, ir tai net sąlygojo kažkokį dvasinį ryšį tarp jų. Todėl gal tik šiose vietose galėjo susiformuoti originalus ir mistiškas akmenoriaus Viliaus Orvydo žvilgsnis į pasaulį, įkūnytas jo sodyboje–muziejuje. Ar atliktas titaniškas gydytojo Vaclovo Into, surinkusio, o dažnai ir išgelbėjusio, daugelį tūkstančių akmenų, darbas. Salantų regioninio parko vyriausioji ekologė Asta Bagočienė papas

Skaityti daugiau

2011-10-07 00:40:59

Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais

Tai vienas populiariausių kelionių maršrutų šio parko ežerais ir upeliais, dar vadinamas Didžiuoju ratu. Aplankomos beveik visos žymiausios parko vietos. Maršruto ilgis – apie 30 kilometrų: praplaukiama 12 ežerų ir 6 gražuoliai upeliai. Keliauti galima sustojant vienai arba dviem nakvynėms, bet tik tam įrengtose poilsiavietėse. Žygis vandeniu prasideda iš Palūšės kaimo, kur modernioje valtinėje galima išsinuomoti baidares ar ant vandens stabilias valtis su dviem poromis irklų bei kitą reikalingą žygio įrangą ir gauti naudingų patarimų iš čia dirbančių pas

Skaityti daugiau

2011-11-15 22:46:45

Žygis vandeniu Pagramančio regioniniame parke

Aukščiausio Žemaitijos kalno Medvėgalio papėdėje prasideda Akmena - upė tikrai verta vandens turistų dėmesio, nes yra srauni, su rėvomis ir įspūdingomis atodangomis krantuose. Vidutinis Akmenos nuolydis tiesiog rekordinis – vos ne du metrai kas kilometrą. Akmenos upe galima plaukti baidarėmis, pripučiamomis valtimis. Vasarą upė labai nusenka, o per pavasario potvynius vanduo vidurupyje ir žemupyje pakyla iki 3 metrų. Tinkamiausias metas keliauti Akmena - pavasaris ir ruduo, kai vandens lygis pakilęs. Vasarą būna sunkoka, o per Didžiąją rėvą perplaukti beveik neįma

Skaityti daugiau

2011-11-12 18:02:40

Kelionė po Aukštaitijos perlą - Sartų regioninį parką

Šakotą medį primenantis Sartų ežeras gimė prieš tūkstančius metų sutrūkinėjusiame ledyne, kuriam pradėjus tirpti, milžiniška tirpsmo vandenų jėga sukūrė aukštus dabartinio Sartų ežero šlaitus. Sartai ir yra regioninio parko šerdis. Šakočiausias Lietuvos dubakloninis ežeras - ketvirtas šalyje pagal dydį (1332 ha), o pagal kranto linijos ilgį (79 km) - pirmas. Regioninio parko kraštovaizdis labai vaizdingas: aplinkinės kalvos beveik nenutrūkstamu lanku supa Sartų duburį, ties Dusetomis į Sartų ežerą įvinguriuoja gražuolė Šventosios upė, parke t

Skaityti daugiau

2011-11-09 15:06:31

Kelionė smėliu: Pajūrio regioninis parkas

Tarp Palangos ir Klaipėdos, palei Baltijos jūrą, įsikūręs Pajūrio regioninis parkas. Čia seniau yra buvęs sovietų armijos karinis poligonas. Iš dalies todėl teritorija išliko mažiau urbanizuota. Parko plotas, kurio apie pusė yra Baltijos jūroje – per 5800 hektarų. Palyginus su kitomis jūros zonomis čia didelė jūros bestuburių įvairovė, mat parko akvatorijoje esantis jūros dugnas yra akmenuotas, tai sudaro sąlygas įsikurti jų kolonijoms. Pakrantėje akmenų ypač gausu prie Karklės. Jūroje akmenys gausiai apauga valgomųjų midijų kolonijomis, kurios sudaro pri

Skaityti daugiau

2011-11-04 00:01:57

Kelionė po Nalšią - Sirvėtos regioninis parkas

Švenčionių aukštuma, suformuota paskutiniojo ledynmečio, ir jos išraiškingai banguojančios kalvos sukuria Dauguvos ir Nemuno upių baseinų takoskyrą. Čia įsteigtas Sirvėtos regioninis parkas. Tai senovinės Nalšios žemės. Unikalioms kraštovaizdžio formoms išsaugoti išskirtas Čiulėnų geomorfologinis draustinis, kuris ir apima iškiliausią Švenčionių aukštumos pietvakarinę keterą. Labai vertingi upelių, pelkučių ir ežerų kompleksai, sudarantys ilgus drėgnų teritorijų „koridorius”, kuriuose palankios sąlygos bioįvairovei. Paukščiai čia randa ram

Skaityti daugiau

2011-10-28 23:01:30

Svečiuose pas Žemaitijos nacionalinio parko menininkus

Pažvelgęs į dekoratyvinę kumpanosės raganos kaukę, kurią nusipirkau Žemaitijos nacionaliniame parke, prisimenu pilkšvai rožinius saulėlydžius prie Platelių ežero, miškus ir kalvas, Žemaičių Kalvariją ir žemaitišką šneką bei burnoje tirpstančio kastinio su kanapių sėklomis ir karštomis bulvėmis skonį. Bet pirmiausia – to krašto medžio drožėjus, menininkus. Po jų sodybas, dirbtuves ir muziejėlius lydėjusi Žemaitijos nacionalinio parko kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė apie vieną liaudies menininką pasakė: „Rounką yr atkalęs joud

Skaityti daugiau

2011-10-25 23:43:28

Kelionė laiku po Neries regioninį parką

Vinguriuodama Neris neša savo vandenis senosios Lietuvos sostinės Kernavės link ir patenka į ledynų suklostytų kalvų tarpeklį. Tai 1992 metais įsteigto Neries regioninio parko teritorija. Neries regioninis parkas ir yra visų pirma Neris, jos vaizdingos apylinkės ir čia slypintys senosios Lietuvos istorijos klodai. Parkas įsteigtas pačioje gražiausioje Neries atkarpoje vidurupio kraštovaizdžiui išsaugoti. Tai – unikalios Neries kilpos, skardžiai ir atodangos, natūralūs upeliai, pievos ir miškai, protėvių pilkapiai ir piliakalniai bei alkakalniai, retos augalų, vabzdž

Skaityti daugiau

Linas Senkus, keliaukkitaip.lt inf.

Kelionė Dieveniškių istoriniu regioniniu parku

Kelionė miškinguoju Gražutės regioniniu parku

Kelionė po Vaclovo Into akmenų pasaulį

Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais

Žygis vandeniu Pagramančio regioniniame parke

Kelionė po Aukštaitijos perlą - Sartų regioninį parką

Kelionė smėliu: Pajūrio regioninis parkas

Kelionė po Nalšią - Sirvėtos regioninis parkas

Svečiuose pas Žemaitijos nacionalinio parko menininkus

Kelionė laiku po Neries regioninį parką

Ką manote apie valdančiąją koaliciją?

Dienos kadras