2010-05-31 16:07:43
Atsargiai prisėlinu prie Šarūno Barto ir klausiu “Ar tikitės laimėti?“. „Sveikas“, nugiedrėja mažiausiai žinomas Lietuvos kultas. „Nežinau“, sako, ir gudriai šypsodamasis pradeda dairytis sau už nugaros kaip šnipas, kaip vakarėlio nelegalas, partycrasher, šou vagis. Už trijų valandų jis vieną po kitos sakys tyčia biurokratiškas padėkas „Ačiū, dėkoju visiems“, nukąsdamas į lauką lendančius kažkokius vidinius juokelius.
Kaip pernai „Sidabrinės gervės“ už geriausią filmą apdovanojo nerodytą Igno Miškinio „Artimos šviesos“, taip šiemet