Man niekada nepatiko varžybos. Konkursai, konkurencija, rinkimai, pažymiai... Atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau įsigali kiekybinis visko vertinimas, tarsi viską galima būtų išreikšti skalėmis: gyventojų skaičius apibrėžia rinkos potencialą, tankų skaičius apibūdina saugumą, žiūrovų ar dalyvių – reiškia renginio vertę, konkursinės kino festivalio programos žiuri apdovanoja "geriausią" filmą. Man niekada nepatiko atminties monopoliai, kančios išraiška skaičiais, pavyzdžiui, klausimas, ar nacizmo, ar stalinizmo nusikaltimai baisesni.
Man atrodo, kad reikia dėt