Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt

2013-03-12 13:54:08

A. Karalius: gyvename Lietuvoje, bet elgiamės lyg išvaryti iš namų

Mūsų mentalitetas yra keistas, ir nežinia, kodėl esame tokie, kokie esame – kaip išvaryti iš namų. Viena vertus, mes nedrąsūs. Kita vertus, niekuo netikime, esame abejingi, lyg visa, kas vyksta aplinkui ir yra svarbiausia, mūsų nedomintų. Taip teigia architektas Audrys Karalius, svarstydamas apie lietuvių mąstymo ypatumus. Dvidešimt treji metai žmogaus gyvenime – nemažai. O tautos? Kaip kiek daugiau nei du dešimtmečiai laisvės gali pakeisti tautos mąstymą? Apie šiuos pokyčius ir tai, kokie mūsų kasdienio gyvenimo įpročiai bei pamatinės vertybės šiandien, į�

Skaityti daugiau

2013-03-24 01:22:03

Globalizacija kratosi Rytų kultūros - pripažįstami tik Vakarai

Globalizacijos paveiktas pasaulis suvokiamas tik per vakarietišką prizmę. Tačiau kai kuriose kultūrose ir kai kuriuose regionuose vakarietiško pasaulio matai nebūtinai turi veikti. Taip teigia antropologas profesorius Vytis Čiubrinskas. Mokslininko manymu, domėtis vieni kitais ir suprasti kitas kultūras mums trukdo ksenofobija. Tačiau ne ką mažesnė problema, pasak antropologo, yra globalios žiniasklaidos kanalais ateinantis nejautrumas. „Santykinai tolimos egzotiškos kultūros ir visuomenės gali būti pateikiamos kaip turistiniai objektai, kaip naujų patirčių vietos ar

Skaityti daugiau

2013-04-02 20:58:42

Filosofė: supermoters įvaizdį pakeis ramesnis

Šių dienų visuomenėje dominuojantis stereotipinis įvaizdis, kad moteris tvarko, prižiūri visus namus, gamina valgyti, augina vaikus, visus paguodžia, gydo, slaugo susirgusius, vis pilnėja ir plečiasi, sako filosofė Agnė Budriūnaitė. Vis dėlto, jos nuomone, supermoters įvaizdis ilgai neišsilaikys ir po jo turėtų ateiti ramesnis periodas. A. Budriūnaitė pastebi, kad vienam stereotipui įsitvirtinus, jį visuomet nušluoja antistereotipo banga. „Sakykim, moters, kaip namų šeimininkės, stereotipinį įvaizdį lėmė gyvenimas. [...] Dauguma gyveno taip, rūpinosi savo

Skaityti daugiau

2013-04-20 17:10:02

Sociologas: emigrantai tik iš pradžių linkę nurašyti Lietuvą

Paprastai emigrantai pirmaisiais metais labiau linkę nuvertinti Lietuvą, bet, pagyvenus užsienyje porą trejetą metų ar ilgiau, grįžta noras išsaugoti tėvynę ir tautinį tapatumą, pastebi grįžtamąją emigraciją tyrinėjantis sociologas Liutauras Labanauskas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad suvokimas, ką turi ir koks esi, ateina tada, kai būni tarp kitokių: „Jeigu, tarkim, aš esu vienas arba mes, kaip tauta, esame vieni, užsidarę ir šalia mūsų nėra kitokių, mes net negalime suprasti, kas mes patys esame ir kuo skiriamės nuo kitų. [...] Noras atsiverti ir supra

Skaityti daugiau

2013-02-24 22:20:18

Psichologas: supernormalūs žmonės stiprūs, nes turi keistesnę širdį

Jie geriau susitvarko su stresu ir kitomis neigiamomis emocijomis, turi stipresnę valią, yra ryžtingesni, sugeba greičiau priimti sprendimus, moka pasakyti „ne„. Tiesa, už visa tai jiems reikia sumokėti didžiulę kainą. „Būti didžiojo sporto sportininku reiškia atsisakyti labai daug – tai tarsi gyventi vienuolyne“, – sako sporto psichologas Romualdas Malinauskas. Anot psichologo, tiek psichologinė, tiek fizinė sportininkų našta yra sunki, bet jie ją pakelia. O tie, kurie nesugeba to padaryti, yra priversti pasitraukti iš didžiojo sporto. Apie sporto psicho

Skaityti daugiau

2013-02-17 22:26:04

Lietuviško verslo modelis – gebėjimas prasisukti?

„Man atrodo, kad mūsų verslumo formos (netgi, sakyčiau, kad tai zuokiškumas) – gebėjimas suktis, išlaviruoti besikeičiant aplinkybėms, apsukrumas, makiaveliškumas. Kitu atveju telieka smulkusis verslas, kai, turėdamas individualios veiklos pažymą, esi priklausomas nuo premjero sprendimų“, – sako verslu ir jo etika besidomintis filosofas, eseistas Tomas Kavaliauskas. Ar verslo prigimtis, pats verslo tikslas gali būti suderinamas su etinėmis vertybėmis? Kaip keitėsi verslo etika? Kokia ji mūsų visuomenėje ir kuo skiriasi nuo kitų kultūrų? Apie didžiausias etines

Skaityti daugiau

2013-02-11 18:22:27

A. Narbekovas: ribos, kalbant apie žmogaus gyvybę, yra aiškios

Homo sapiens yra vienintelė protinga ir laisva būtybė, tačiau elgiasi sunkiai suvokiamai – naikina save ir savo rūšį. Taip teigia Lietuvos bioetikos komiteto narys, kunigas ir buvęs chirurgas Andrius Narbekovas. Anot jo, žmogus dažniausiai save pastato į vietą, kuri jam nepriklauso – nori būti dievas be Dievo. Žmonija nuolat susiduria su vis naujais mokslo, ypač – biomedicinos, atradimų skatinamais iššūkiais ir klausimais. Tačiau ar viskas, kas nauja, žmogui į naudą? Ar viskas, kas techniškai įmanoma, ir turėtų būti daroma? Bioetika – tai mokslas, kuris ir

Skaityti daugiau

2013-04-30 23:36:41

O. V. Johnsonas: Žurnalistų misija – padėti visuomenei suprasti save

Kuo daugiau žinome apie visuomenę, kurioje gyvename, tuo turtingesni esame. O žurnalistai gali padėti visuomenei žinoti daugiau ir save suvokti. Taip teigia JAV Indianos universiteto profesorius, istorikas ir žurnalistas Owenas V. Johnsonas. Jis sako palaikąs idealistinį požiūrį į žurnalistiką – nepaisant aplinkybių, kuriomis dirba, redaktorių spaudimo, žurnalistai turėtų stengtis kurti kuo kokybiškesnę produkciją. „Siekti pateikti visas įmanomas pozicijas yra turbūt geriausia, ką galime padaryti. Kaip sakė Churchillis, demokratija – sumauta valdžios forma, b

Skaityti daugiau

2013-02-04 00:24:03

Sociologė: nuteistuosius supanti aplinka juos skatina nusikalsti

Ar žinome, kokią reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje vaidina kalėjimai ir čia savas taisykles diktuojanti kriminalinė subkultūra? Anot sociologės Rūtos Petkevičiūtės, Lietuvoje vyraujanti sistema nusikaltusiuosius pati įtraukią į šią subkultūrą. Sociologei atliekant tyrimą daugelis nuteistųjų pripažino: juos supanti aplinka skatina nusikalsti. „Asmuo nelabai gali rinktis: jam priskiriamas statusas ir tenka žaisti pagal tas taisykles, nes galimybių atsisakyti dalyvauti toje subkultūroje nepaliekama“, – sako R. Petkevičiūtė. Mokslininkų požiūriu, dažnai

Skaityti daugiau