VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų

„Tarnyba atkreipė dėmesį, kad 2021–2023 m. laikotarpiu rodoma, kad paimta ganėtinai nemaža paskolų suma. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad ta paskolų suma nekoreliuoja su faktiškai atliktiems darbams išleistomis sumomis“, – LRT radijui sakė VPT Priežiūros skyriaus vedėjas Ramutis Prišmantas.

VPT skelbia, kad 2021 m. gautos paskolos sudarė beveik 24 mln. eurų, 2022 m. – jau 42 mln. eurų, o 2023 m. – jau 54 mln. eurų. Vien tik 2024 metais apskaičiuota sumokėti beveik 10 mln. eurų palūkanų.

Šios sutartys buvo padarytos tarp komercinių bankų ir bendrovės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, kuris stato Nacionalinį stadioną.

Kaip teigiama portale lrt.lt, VPT kelia klausimus, ar iš tiesų visos sąnaudos atitinka šiais pasiskolintas sumas. Kaip teigiama tarnybos išvadose, sąnaudos buvo mažesnės: buvo atlikta mažiau darbų, nei galėjo būti išleista pinigų iš komercinių bankų.

R. Prišmantas sako, jog VPT vertino projektinės bendrovės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ finansinės veiklos modelį, kuriame buvo kalbama apie planuojamas pasiskolinti lėšas, tačiau, ar iš tiesų paskolos buvo gautos, koks buvo faktas, Tarnyba nežino.

„Mes neturime galimybės matyti paskolų sutarčių. Gali būti, kad dokumentai tiesiog nebuvo atnaujinti, todėl nebuvo aišku, ar pinigai judėjo ar ne, ar buvo faktinis pasiskolinimas. Čia galėtų atsakyti “Vilniaus daugiafunkcio komplekso” atstovai“, – Eltai perduotame VPT komentare teigė R. Prišmantas.

Vilniaus savivaldybė: „Baltcap“ iki 2023 m. pabaigos buvo pasiskolinusi 8,1 mln. eurų

Tuo metu Vilniaus savivaldybė patikslino informaciją dėl galimai Daugiafunkcio komplekso projekto bendrovės pasiskolintų iki 120 mln. eurų. Anot savivaldybės, projekto bendrovė „Baltcap“ patikslino, kad iki 2023 m. pabaigos buvo pasiskolinusi 8,1 mln. eurų.

Tarnyba atkreipė dėmesį, kad ta paskolų suma nekoreliuoja su faktiškai atliktiems darbams išleistomis sumomis.

„Paaiškiname, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonėje nurodoma, jog paskolos panaudojimas yra atvaizduojamas finansiniame veiklos modelyje – t. y. koncesininko išlaidų ir pajamų plane, pagal kurį jis skaičiavo savo pasiūlytą investicijų vertę. Tačiau kada konkrečiai ir kokias sumas koncesininkas faktiškai pasiskolina – neturi įtakos Suteikiančiųjų institucijų (Vilniaus miesto savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos) mokėjimams koncesininkui“, – informavo Vilniaus savivaldybė.

„Institucijos už atliktas investicijas nemokės, kol nebus visiškai užbaigtas Daugiafunkcis kompleksas, ir mokės tik tą investicijų (įskaičiuojant finansavimą) sumą, kuri buvo nurodyta finansiniame veiklos modelyje. Jeigu koncesininkas patirs daugiau finansavimo kaštų, tai yra jo paties rizika“, – pažymima komentare.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar kartą balsuos dėl pokyčių daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, projekte. Atsižvelgus į VPT vertinimą, planuojama mažinti investicijų indeksavimo intensyvumą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija balandžio pabaigoje pranešė koreguosianti projektą. Nurodoma, kad vasario mėnesį savivaldybės patvirtinta 157,25 mln. eurų projekto vertė mažės iki 157,23 mln. eurų – numatytas biudžeto lėšų poreikis bus 25 tūkst. eurų mažesnis nei iki korekcijų. Derantis dėl daugiafunkcio komplekso investicijų indeksavimo ir papildomų darbų kainos, buvo sprendžiama ir dėl statybos finansavimo kaštų.

„Koncesininkas derybų metu sutiko padaryti nuolaidą statybos finansavimo kaštams statybos metu ir sumažino juos nuo 6,37 proc. iki 5,25 proc. per metus“, – pranešė savivaldybė.

Kaip teigiama išplatintame pranešime, dėl numatomo investicijų indeksavimo intensyvumo mažinimo koncesininkas atsisakys Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) suteiktų statybos finansavimo nuolaidų, dėl to bendras viešųjų lėšų poreikis keisis minimaliai – į mažesniąją pusę savivaldybės ir ŠMSM naudai.

Vis tik VPT vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, Tarnyba kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų. Europos Komisijos išvadą tikimasi gauti dar iki vasaros, nurodė savivaldybė.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

V. Benkunsko teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų.