Plytinės kartodromo įkūrėjui – žemgrobio etiketė

Buvęs lenktynininkas Darius Jonušis pateko tarp kūjo ir priekalo. Daugiau kaip dešimtmetį jo puoselėtą Plytinės kartodromą, anot D.Jonušio, bandoma paversti dar viena statybų aikštele.

Nuo durų prie durų

"Pats į kartodromą atėjau dar būdamas devynerių, 1979-aisiais. 1997 m. radau jį kone sugriuvusį: išbyrėjęs asfaltas, neprižiūrėta aplinka", – prisiminė D.Jonušis. Jis teigė pradėjęs žygį siekdamas išsaugoti kartodromą, varstęs politikų kabinetų duris. Galų gale pavyko apsaugoti kartodromą, kad jis nebūtų privatizuotas.

Įkūręs viešąją įstaigą "Promokartas", buvęs lenktynininkas suderėjo su tuomete Vyriausybe dėl kartodromo nuomos pagal panaudos sutartį 25 metams. "Jeigu ten būtų koks nors niekam neįdomus objektas, gal tuo viskas ir būtų baigęsi. Bet tuo metu, 1998–1999 m., sulaukiau įvairių skambučių, ir švino siūlė paragauti", – prisiminė D.Jonušis.

Tuomet kai buvo sudaryta panaudos sutartis, šalių įsipareigojimai numatė, kad valstybei pirma laiko nutraukus sutartį, investuotojas (šiuo atveju – D.Jonušio "Promokartas") turėjo teisę reikalauti grąžinti investuotas lėšas.

Tačiau prieš keletą metų įstatymai pasikeitė. "Jeigu valstybė nutraukia panaudą, tu turi pasakyti "labai ačiū" ir išeiti, ir negausi nė vieno lito. Likome visiškai nesaugūs. Ir tuo pat metu prasidėjo visa sklypų ir statybų karštinė. Gavau signalą saugoti kartodromą, kai šalia buvęs ir anksčiau kartodromui priklausęs garažų kompleksas buvo parduotas", – tęsė pašnekovas.

Ėjo kryžiaus kelius

Pasak jo, nekilnojamojo turto bendrovė, vos įsigijusi garažus, sulygino kompleksą su žeme. Netrukus vietoj garažų išdygo namas. Be to, anot D.Jonušio, statybininkai naujakuriams žadėjo, kad per keletą metų nebeliks ir kartodromo – esą jį, kaip ir garažų kompleksą, pakeis gyvenamieji namai.

Pamatęs kartodromui gresiantį pavojų, D.Jonušis ėmėsi veiksmų jį apsaugoti. "Atsirado galimybė valstybei su privačiu dalininku kurti atskirą įstaigą: valstybė įneša savo indėlį, dalininkas – savo. Nuo 2003 m. pradėjau vaikščioti po Vyriausybę su popieriais, kad su Sporto departamentu būtų įkurta jungtinė viešoji įstaiga", – prisiminė buvęs lenktynininkas.

Kaltina nebūtais dalykais

D.Jonušis keletą metų mėgino įkurti minėtąją įstaigą – esą tik taip buvo įmanoma užtikrinti kartodromo veiklos tęstinumą. "Valstybė įneša objektą, ne žemę, ant kurios jis stovi. Tai kelio danga, tvoros, nors ir už mūsų pinigus daryta – tai vis tiek yra valstybės. O "Promokatras" įdeda techniką, gokartus, pinigus ir t. t. Taip mes turime garantiją, kad kartodromas veiks", – aiškino jis.

Jau nuo 2003-iųjų kartodromo šeimininkams lipdyta žemgrobių etiketė, nors žemė, kaip pabrėžė D.Jonušis, liko valstybinė, ir netgi kažkokiu būdu pardavus visą kartodromą, pirkėjui žemė po juo nebūtų atitekusi. Penkerius metus "Promokartui" taip ir nepavyko gauti Vyriausybės pritarimo.

Pritarė netinkamu laiku

Tačiau pernai rudenį D.Jonušiui netikėtai pasisekė – jo prašymas kurti bendrą su Sporto departamentu viešąją įstaigą "Plytinės kartodromas" atsidūrė Gedimino Kirkilo Vyriausybės darbotvarkėje, ir jam buvo pritarta. Bet buvęs lenktynininkas džiaugėsi neilgai, mat Ministrų kabinetas iniciatyvai pritarė savo paskutiniame posėdyje, ir jau netrukus D.Jonušis buvo apdrabstytas purvais.

Tarp viešai metamų kaltinimų – ir žemgrobystė, kuri buvo tiesiog neįmanoma, mat VšĮ "Plytinės kartodromas" žemės po kartodromo trasa neturėjo ir neturi. Be to, pasikeitus valdžiai, kartodrome pradėjo nuolat lankytis įvairios valstybinės komisijos, o prieš kartodromą sukilo aplinkinių namų gyventojai.

"Palaukit, kai statė kartodromą, prieš 40 metų, nė vieno namo ten nebuvo. Tie namai pastatyti prieš trejus, penkerius ar septynerius metus. O dabar jie sako, kad kartodromas jiems kliudo. Bet technika modernėja, kartodromas darosi vis tylesnis, vakarais ir naktimis nevažinėjame", – stebėjosi D.Jonušis. Ypač didelę nuostabą jam kelia tai, kad kai kurie gyventojai Plytinės kartodromą skundais bombarduoja per brangiai kainuojančius advokatus, užuot atėję patys.

Bando sužlugdyti

Tačiau pareiškimų kartodromo oponentams esą buvo per maža. Dabar, pasak D.Jonušio, siekiama perrašyti minėtąjį Vyriausybės nutarimą taip, kad VšĮ "Plytinės kartodromas" turėtų prašyti Ministrų kabineto pritarimo norėdama kaip nors pakeisti įstatus.

"Visa epopėja su komisijomis, skundais, tikrinimais tęsiasi. Gauname raštus per Sporto departamentą, kad reikia keisti Vyriausybės nutarimą. Keisti direktorių ar registracijos adresą, keisti veiklos rūšį, t. y. kažką išbraukti ar pridėti, – norint bet ką padaryti, reikės Vyriausybės nutarimo. Kitaip negaliu to paaiškinti – tik bandymu padaryti įmonę neveiksnią ir ją sužlugdyti. Atsiimti turtą ir išparceliuoti", – piktinosi D.Jonušis.

Pasak jo, vieni labiausiai žeme po kartodromu suinteresuotų asmenų – statybų bendrovių savininkai. "Kartingo srityje aš neturiu konkurentų. Paskelbkit konkursą plėtoti kartingo veiklą – niekas neateis. Vieninteliai konkurentai – tie, kurie nori ten statyti namus", – įsitikinęs pašnekovas.

D.Jonušio žodžiais, sužlugdyti kartodromą gali būti suinteresuoti ir jo apylinkėse žemių prisipirkę asmenys. "Promokarto" šeimininkas užsiminė, kad žemės prie kartodromo turi žinomi politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai. Jeigu ginant kartodromą reikės jų interesus iškelti į viešumą, D.Jonušis teigė tai padarysiantis be jokių abejonių.

Pašnekovas pabrėžė nesiekiantis pasipelnyti iš kartodromo – esą pramoginiai pasivažinėjimai tik padeda jį išlaikyti, o profesionalūs lenktynininkai jame treniruojasi nemokamai. "Žiūrėjau ir žiūriu į kartodromą ne kaip į verslą, o kaip į verslo, sporto ir mano asmeninio malonumo derinį. Tikrai yra pelningesnių sričių. Pats traukiau kartodromą, stengiausi, kad jo nepavogtų. O dabar mane patį kaltina, kad bandau jį pavogti", – stebėjosi buvęs lenktynininkas.