Ant svarbių objektų – mįslingi ženklai: juos paišė vienuolis?

– Iš tiesų, vasario 16 d. tas asmuo buvo sulaikytas. Tai yra 1977 m. vyriškis, jam yra surašyti penki protokolai už savivaldybės patvirtintų švaros ir tvarkos taisyklių pažeidimus. Kol kas yra tiek.

– Ar tas asmuo bendradarbiauja su jumis, teikia savo paaiškinimus?

– Taip, asmuo paaiškino, kodėl jis piešia tokius simbolius. Jis turi tam tikrą versiją. Toliau dar aplinkybes tikslinamės.

– Anksčiau žinomas policijos pareigūnams buvo?

– Ne.

Neoficialiais duomenimis sulaikytas asmuo – vienuolis – teisina savo veiksmus religiniais sumetimais. Daugiau apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu Vilmantu Vitkausku.

– Dar prieš savaitgalį Vilniuje pasirodė asmuo, kuris paišė trikampius. Jis juos piešė ant tiltų, pastočių, transformatorinių, perėjų. Kiek tai yra svarbi infrastruktūra?

– Aš nesuvesčiau, kad tai buvo kažkokie išskirtiniai objektai infrastruktūros, kuri turėtų kažkokių saugumo aspektų. Tai buvo galbūt pasirinkti paprasti objektai, kuriuose jau buvo tam tikros simbolikos ir jis paprasčiausiai išpaišė tuos papildomus trikampius. Tai mes kažkokių išskirtinumų būtent dėl šitų trikampių nematytume. Aišku, gali atsirasti ateity žmonių, kur gal bandys mėgdžiot tuos dalykus. Bet čia, kaip išsiaiškinom, žmogus yra paskatintas savo tam tikrų religinių įsitikinimų. Nesuvesčiau su kažkokia konkrečia grėsme, kurią dabar badom susieti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, bet Nacionalinis krizių valdymo centras dabar jau kurį laiką vykdo tokią apžiūrą, kaip savivaldybėms sekasi prižiūrėti savo kritinę infrastruktūrą. Apie ką mes kalbame, kodėl to reikėjo?

– Čia yra toks daugiau prevencinis darbas, nes krizių valdymas susideda iš trijų elementų – prevencijos, pačios situacijos valdymo ir padarinių likvidavimo. Tai mes šitame etape užsiimam prevencija. Reikia susižiūrėt, ar įmonės yra pasiruošę, ar turi pakankamai nusimatę resursų, kad galėtų tęsti savo veiklą, kaip yra prižiūrima kritinė infrastruktūra iš fizinio saugumo perspektyvų žvelgiant. Taip pat yra žiūrėjimas į kibernetinio saugumo tam tikrus aspektus. Mes kiekvienais metais norime įvertinti, kaip tos strateginės įmonės yra pasiruošę, ar jos yra gebančios, ar turi pakankamai resursų ir ar joms tai yra prioritetas.

– Ir kokios tendencijos? Ar su kiekvienais metais mes vis rimčiau žiūrime į tai?

– Manyčiau, kad tendencijos yra geros, nes kai kalbam apie šitą sektorių, tai yra ne vien tik valstybinės įmonės, bet ir savivaldybės. Ir savivaldybės pakankamai neblogai reaguoja į mūsų pastabas. Nes buvo tam tikrų pastebėjimų iš mūsų pusės – mes nenorėtume dabar konkrečiai įvardyti nei konkrečių savivaldybių, nei įmonių – ir tos pastabos buvo labai gerai priimtos. Ir aš manyčiau, kad mūsų saugumo kultūra tikrai gerėja. Čia norėtume pagirti savivaldybes, kurios bendradarbiauja, įsiklauso į mūsų patarimus.

Asmuo paaiškino, kodėl jis piešia tokius simbolius. Jis turi tam tikrą versiją.

– Turbūt yra ir požiūrio klausimas, ypač dabar, kai vyksta tokie neramumai visoje Europoje, ir karas Ukrainoje tęsiasi, turbūt mus tai priverčia žiūrėti rimčiau. Nes visai neseniai kalbėjausi su vidaus reikalų ministru ir jis sakė, kad ir civilinėse pratybose netgi patys dalyviai numoja ranka ir pasižiūri kaip į žaidimą.

– Aš manyčiau, kad situacija gerėja. Galbūt buvo tam tikro sąstingio, kai galvojo, kad civilinė sauga ne mums, kad tai kažkoks bendras teorinis aspektas. Bet dabar matom, kad  žmonės įsitraukia. Visuomenėj nerimas kartais net ir per didelis, yra ir baimės jausmas, ir neapibrėžtumo. Bet mūsų kritinės infrastruktūros pasiruošimas, pajėgų reagavimo gebėjimai, mūsų bendras saugumo lygis, manau, žmones nuramina ir padaro mus labiau atsparius.