- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos jūrų uostui atsisakius pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo su „Klaipėdos nafta“, statant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, Vyriausybė uostui žada kompensuoti investicijas.
Pasak ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, jau liepą tikimasi uosto ir „Klaipėdos naftos“ sutarties dėl SGD terminalo statybos darbų, kurių preliminari vertė yra apie 180 mln. litų.
„Buvo nuspręsta, kad jeigu būtų daromos investicijos - krantinėse, į kitus darbus, tai turi būti nustatytas vienodas kompensavimo mechanizmas abiems įmonėms (“Klaipėdos naftai„ ir Klaipėdos uostui - BNS) - tai buvo esminis sutarimas. Aš taip supratau, kad įmonės vėl susitiks ir sutars dėl teisinių nuostatų ir pasirašys atitinkamą susitarimą. Vyriausybė užtikrins, kad kiekvienai įmonei bus užtikrintas tinkamas įdėtų investicijų kompensavimas“, - trečiadienį po Vyriausybėje vykusio susitikimo žurnalistams sakė D.Matulionis.
„Tai yra kelias, kuriuo turime eiti. Vyriausybė pritars tokiam sprendimui. Įmonės, ką investuoja, turėtų susigrąžinti“, - tvirtino D.Matulionis.
Diskusijų kilo dėl to, kad Klaipėdos jūrų uosto direkcija būtų įpareigota savo lėšomis finansuoti investicijas į jai nepriklausančią infrastruktūrą. Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas numato, kad krantinė, prie kurios bus terminalas, turėtų priklausyti „Klaipėdos naftai“, tuo tarpu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas numato, kad visa infrastruktūra, esanti uosto akvatorijoje, priklauso uosto direkcijai.
Anot D.Matulionio, investicijas į uosto infrastruktūrą ir uosto gilinimo darbus turės finansuoti uostas, tačiau ginčai vyksta dėl daugiausiai lėšų reikalaujančių investicijų į krantinę.
„Tai susitarimo reikalas, kas kokius darbus atliks. Iš tikrųjų ta pati krantinė gali būti traktuojama ir kaip SGD terminalo, ir kaip uosto sudėtinė dalis. Čia mūsų teisininkai nemato jokio prieštaravimo. Liepos mėnesį įmonės turėtų referuoti, kaip sekasi ir tikimės, kad liepą susitarimas bus pasirašytas“, - sakė kancleris.
Tiksli suma, kiek Klaipėdos uostas turėtų investuoti į SGD terminalo infrastruktūros įrengimą, iki šiol nėra aiški. Preliminariais uosto direkcijos skaičiavimais, investicijos vien į krantinės infrastruktūrą gali siekti maždaug 177 mln. litų.
„Dabar yra skaičių gausa - nuo 120 mln. iki 300 mln. litų. Įmonių reikalas susiderinti skaičius“, - sakė D.Matulionis.
Žiniasklaida pirmadienį rašė, jog Klaipėdos jūrų uosto direkcija atsisakė pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo su „Klaipėdos nafta“ statant SGD terminalą. Teigiama, kad uosto direkcijos pasamdyti „West Ekspert“ ekspertai nustatė, kad pasirašius siūlomą sutartį būtų nusižengta ne vienam Lietuvoje galiojančiam įstatymui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?10
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...