„Snoro“ turto dalybos jau priešina kreditorius

Bankrutuojančiame banke „Snoras“ lėšų praradusios užsienio įmonės piktinasi Indėlių draudimo fondo pirmenybe prieš kitus kreditorius ir jaučiasi diskriminuojamos joms mokant pinigus.

Specialistai pažymi, kad tai gali atsiliepti Lietuvos įvaizdžiui užsienio investuotojų akyse, o vietiniai kreditoriai siūlo atidžiai įvertinti, kas iš tiesų stovi už užsienio kreditorių - lengvatinių mokesčių zonose registruotų įmonių, penktadienį rašo „Verslo žinios“.

„Tarp Europos Sąjungos šalių tik Lietuvoje ir Latvijoje yra tokia tvarka, kad draudžiamąsias išmokas indėlininkams išmokėjęs valstybinis fondas patenka į antrą kreditorių eilę (po pirmąja eile tenkinamų darbuotojų reikalavimų). Tokiu būdu valstybė diskriminuoja kitus kreditorius“, - piktinasi advokatų kontoros „Pavlov ir partneriai“, atstovaujančios daugiau nei 200 „Snoro“ užsienio kreditorių, turinčių 211,5 mln. litų vertės pretenzijų, advokatas Andrius Bambalas.

Jį piktina ir tai, užsienio kreditoriams, kurių, anot dienraščio, dauguma - užsienio lengvatinių mokesčių zonose registruotos įmonės, priešingai nei vietiniams, reikia praeiti didesnes biurokratines procedūras, kad atgautų bent jau 345 tūkst. litų valstybės apdraustų lėšų, laikytų „Snore“.

Daugiausia vietiniams kreditoriams atstovaujančios „Snoro“ kreditorių iniciatyvinės grupės atstovas, bendrovės „Statybų birža“ komercijos direktorius Vaidas Kačiušis neatmeta, kad už lengvatinių mokesčių zonose registruotų įmonių stovi buvę „Snoro“ akcininkai Vladimiras Antonovas ar Raimondas Baranauskas.

Skelbta, kad užsienio kreditoriai dėl įstatymuose numatytos pirmenybės „Indėlių ir investicijų draudimui“ Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo prašo stabdyti bankroto procesą ir kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių