A. Sekmokas: Lietuvos ir „Gazprom“ byla buvo pernelyg sudėtinga

„Iš esmės toks sprendimas reiškia, kad mes (arbitražas - BNS) nežinome ir mes nesiimame spręsti šito klausimo, jis per daug sudėtingas“, - BNS sakė A.Sekmokas.

Anot jo, svarbu kontekstas, kuriame buvo nagrinėjama „Gazprom“ byla - Europos Komisija, pranešusi, jog „Gazprom“ piktnaudžiavo monopoline padėtimi, kol kas nesiėmė jokių sankcijų, todėl nereikia stebėtis, jog sprendimų nesiryžo priimti ir Stokholmo arbitražas.

„Jeigu Europos Komisija, kuri prieš „Google“, kitas korporacijas imasi sprendimų, o šitas sprendimas padarytas, bet jokių sankcijų netaikoma, (...) tai tikėtis, kad Stokholmo arbitražas kiš pirštus į ugnį ir trauks karštus kaštonus... Byla sudėtinga, kaip sakė ministras Masiulis. Tai yra paprasčiausia - padalinti teisines išlaidas ir nepadaryti jokio sprendimo. Tiesą sakant, arbitražo sprendimas, sakyčiau, toks: „mes nežinome, ar pažeidimas buvo“, - teigė buvęs energetikos ministras.

Anot A.Sekmoko, nors Lietuva ir negaus pinigų, visgi jis turėjo kitos naudos.

„Aš manau, kad tai suteikė tam tikrų politinių dividendų, Lietuva parodė, kad tai yra savarankiška valstybė, kuri neleis monopolinėms kompanijoms elgtis taip, kaip jos užsimano“, - sakė A.Sekmokas.

Anot jo, arbitražas buvo sudedamoji dalis kovoje su „Gazprom“ monopolija.

„Mes turime matyti visą kontekstą - Stokholmo arbitražą, kreipimąsi į Europos Komisiją, trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą. Tai buvo tam tikrai kova su „Gazprom“, kur buvo naudojamos visos priemonės. Jos pasirodė veiksmingos, bet ne visos tolygios“, - tikino buvęs ministras.

Pasak jo, galima svarstyti, ar kreipimasis į arbitražą buvo teisingas žingsnis ir ar buvo galima ginčą spręsti kitaip. Tačiau A.Sekmoko nuomone, tai, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė toliau bylinėjosi su „Gazprom“, rodo, kad sprendimas buvo teisingas.

„Visų pirma, A.Butkevičiaus Vyriausybė tęsė arbitražą, į taikos sutartį nebuvo einama. Galbūt buvo galima svarstyti, ar teisingas sprendimas tęsti arbitražą. Aš manau, kad teisingas. Galima svarstyti, kad gal reikėjo ieškoti būdų, kaip pasiekti taikos sutartį, kompromisą arba atsisakyti arbitražo už tam tikrą mokėjimą - alternatyvų buvo. Tai, kad dabartinė Vyriausybė tęsė tą patį kursą, kaip ir patvirtintų, kad sprendimas buvo teisingas“, - teigė A.Sekmokas.

2012 metais, inicijavęs ieškinį prieš „Gazprom“, A.Sekmokas teigė, kad ieškinys yra atsakas į bendrovės nenorą derėtis dėl mažesnių dujų kainų. Tačiau tuomet A.Sekmokas neatmetė galimybės su „Gazprom“ susitarti taikiai.