- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija neketina atsisakyti ribojimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės, tačiau toks ribojimas bus griežčiau kontroliuojamas, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Aplinkos ministerija buvo identifikavusi klausimą, kad žemės (įsigijimo – BNS) ribojimai ties 500 hektarų yra neveiksnūs ir netaiklūs. Buvome pagalvoję apie tai, kad atsisakytume žemės įsigijimo ribojimo. Ne, žemės įsigijimo ribojimai išliks, bet jie bus griežčiau kontroliuojami“, – žurnalistams trečiadienį po susitikimo su ūkininkų atstovais sakė S. Gentvilas.
Pasak jo, bus atidžiau tikrinami žemę įsigijusių juridinių asmenų steigėjai, taip pat efektyvinamas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbas.
„Šiuo metu mes matome, kad Nacionalinė žemės tarnyba tikrindavo tik konkretų juridinį asmenį, o nelipdavo kopėčiomis aukštyn į jo steigėjus, nelipdavo aukštyn iki fizinių asmenų (...) Galbūt tie fiziniai asmenys per keletą bendrovių yra konsolidavę žymiai daugiau (žemės – BNS)“, – teigė S. Gentvilas.
„Tai čia bendras sutarimas yra, kad lipti kopėčiomis aukštyn ir žiūrėti, kas yra steigėjai šitų bendrovių“, – pridūrė jis.
„Konkretesnė priemonė – Nacionalinė žemės tarnyba turi, berods, 52 teritorinius padalinius. Tos pažymos išduotos, kad neviršijama 500 hektarų nuosavybės, galėjo būti išiminėjamos per skirtingus padalinius ir taip galima buvo įsigyti galbūt daugiau hektarų“, – kalbėjo ministras.
Pasak Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Vytauto Buivydo, svarbu, kad ribojimas įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ne tik išliktų, bet ir veiktų.
„Labai svarbu, kad šitas įstatymas ne tik išliktų, bet mes padarytume visas pastangas, kad jis ir veiktų. Kad nebūtų sudaryta galimybių ir terpių apeiti šitą įstatymą – tai yra labai svarbu ir tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – teigė ūkininkų atstovas.
Anot jo, ateityje galėtų būti diskutuojama ir apie ribojimus žemės valdymui. V. Buivydas pažymėjo, jog žemės nuosavybė nesumuojama turintiems iki 25 proc. ją įsigijusios įmonės akcijų ir taip apeinamas įstatymas.
„Nebus sumuojamas hektarų kiekis, turintiems iki 25 procentų akcijų juridiniuose vietose. Šitas ribojimo įstatymas galioja tarp fizinių asmenų, bet neveikia tarp juridinių asmenų. Todėl asmenys, turintys iki 25 procentų akcijų, yra nesusumuojami, o tai yra įstatymo apėjimas“, – teigė V. Buivydas.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
S. Gentvilas anksčiau teigė, kad draudimas Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha žemės yra „neveiksnus“, nes ūkiai stambėja, nepaisant saugiklių, kurių apėjimo schemų yra labai daug, todėl šio ribojimo Aplinkos ministerija siūlė atsisakyti.
Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė anksčiau teigė, kad nuo 2006 metų galiojantis ribojimas praktiškai neveikia – 2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, tuo metu 2020 metais šis skaičius išaugo bent šimtu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija4
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai21
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...