- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, šiemet gyventojus pasiekė mažesnės sąskaitos už lapkričio mėnesį suvartotą šilumą nei praėjusiais metais. Mažesnius mokesčius esą lėmė šiltesni orai: šiemet vidutinė lauko oro temperatūra sudarė apie 4 laipsnius šilumos, 2011-ųjų lapkritį – apie 3 laipsnius.
Asociacijos pateikiamais duomenimis, šiemet lapkritį senos statybos daugiabučio 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 780 kWh/mėn., pernai – apie 840 kWh/mėn. Tokio tipo namuose gyvena daugelis šalies gyventojų.
Sąskaitos, kurios pasiekė brangiomis gamtinėmis dujomis šildomų miestų gyventojus, už 60 kv. metrų ploto buto šildymą vidutiniškai sudaro 242 litus. 2011-ųjų lapkritį šiluma vidutiniškai kainavo 252 litus.
„Nors gamtinėmis dujomis kūrenamuose miestuose šiluma brango, net ir čia mažesnes nei pernai lapkričio sąskaitas lėmė šiltesnis oras“, – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas. Dujų kaina šilumos tiekėjams per metus augo 75 Lt/tne: nuo 1873 iki 1948 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.
Kauniečiams šių metų lapkritį 60 kv. metrų ploto buto šildymas standartiniame senos statybos name vidutiniškai kainavo 254 litus, pernai – apie 256 litus. Klaipėdiečiai šiemet vidutiniškai mokėjo 220 litų, pernai – apie 230 litų.
Vilniečiai už 60 kv. metrų ploto buto šildymą standartiniame senos statybos daugiabutyje šį lapkritį mokėjo vidutiniškai 235 litus, pernai – apie 310 litų.
„Vilniuje mokėjimų skirtumas didesnis dėl to, jog pernai dėl ilgojo Vėlinių savaitgalio į spalio sąskaitas nepateko, o prie lapkričio sąskaitų buvo pridėtos paskutinės 4 spalio dienos. Šiemet jau 80 proc. sostinės namų šilumos suvartojimo duomenys nuskaitomi metrologiškai įteisintu distanciniu būdu. Taip išvengiama žmogiškojo faktoriaus ir operatyviai gaunami duomenys už tikslų 30 dienų laikotarpį“, – sakė V. Stasiūnas.
Anot jo, sąskaitos už lapkritį Lietuvoje suvartotą šilumą dar kartą atskleidė, kad šiluma pigiausia tuose miestuose, kurie plačiai naudoja vietinį biokurą.
„Per metus biokuras atpigo nuo 750 Lt/tne iki 655 Lt/tne ir šiuo metu kainuoja net tris kartus pigiau už gamtines dujas. Šiluma žaliuosiuose miestuose yra net trečdaliu pigesnė nei vartojančiuose dujas. Tuo pačiu mažesnės ir sąskaitos už šilumą“, – teigė V. Stasiūnas.
Už tą patį apie 780 kWh per mėnesį suvartotą šilumos kiekį mokėjimai už šilumą senos statybos neapšiltintam daugiabučio 60 kv. metrų ploto butui svyruoja apie 164 litus. 2011-ųjų lapkritį šiluma vidutiniškai kainavo 185 litus.
Pavyzdžiui, šiauliečiams šių metų lapkritį 60 kv. metrų ploto buto šildymas standartiniame senos statybos name vidutiniškai kainavo 204 litus, pernai – 250 litų. Anot V. Stasiūno, Šiauliuose per metus biokuro vartojimas užaugo iki 38 procentų.
„Mokesčiai naujuose ar apšiltintuose namuose – dar mažesni“, – sakė V. Stasiūnas. Skaičiuojama, kad biokurą vartojančiuose miestuose mokėjimai už apšiltinto daugiabučio 60 kv. metrų ploto buto šildymą vidutiniškai sudaro 40 litų, deginančiuose gamtines dujas – apie 55 litus.
Anot V. Stasiūno, dujas vartojančiuose miestuose pačios prasčiausios būklės daugiabučių 60 kv. metrų ploto butai už lapkričio mėnesio šildymą gali sulaukti ir 700 litų siekiančių sąskaitų.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina šių metų lapkritį siekė nuo 26 iki 36 ct/kWh, tai vidutiniškai sudarė 31 ct/kWh. Tarp tokių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas, Šiauliai ir Panevėžys. Pernai šiluma šiems miestams vidutiniškai kainavo 1 ct pigiau – apie 30 ct/kWh.
Tuo tarpu miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant dvigubai pigesnį vietinį biokurą (Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga), šilumos kaina šių metų lapkritį buvo apie 17-25 ct/kWh, tai vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys, ar už nelegalų darbą griežtinti sankcijas darbdaviams1
Seimas antradienį balsuos, ar griežtinti sankcijas darbdaviams už nelegaliai dirbančius darbuotojus, taip pat, ar skatinti nelegaliai dirbusius žmones pranešti apie nelegalaus darbo faktą. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl skolų mokėjimo atostogų, mažesnių jų išskaitų
Seimas antradienį svarstys Civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis tikimasi paskatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką, jiems ketinant sumažinti dabar galiojančias išskaitas iš atlyginimo. Be to, išskaitymai būtų diferencij...
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą4
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas7
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?11
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų5
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka13
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...