- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva tampa vis labiau išsivysčiusia šalimi, tačiau kai kurios sritys vis dar yra apleistos. Gyventojų sveikata, sveiko gyvenimo trukmė, švietimo kokybė bei vyrų ir moterų pajamų nelygybė - tai svarbiausi rodikliai, į kurių gerinimą šaliai reikėtų itin koncentruotis artimiausią dešimtmetį, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Per pastarąjį dešimtmetį augo visų socialinių grupių pajamos, bet kiekvienoje iš tų socialinių grupių yra asmenų, kurie pažangos nejautė, dėl to ne visi ir linkę pripažinti, kad per dešimt pastarųjų metų padėtis šalyje gerėjo, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė ekonomistas.
„Be to, mokslininkai, psichologai yra pastebėję tokį reiškinį, kad iki tam tikrų pajamų yra svarbus absoliutus pajamų dydis, kad galėčiau užtikrinti savo ir savo šeimos pirmojo būtinumo poreikius. Tačiau pajamoms pasiekus tam tikrą lygį, ir valstybei pasiekus tam tikrą ekonominį išsivystymą, santykiniai rodikliai pradeda turėtų vis didesnį svorį, įtaką. Jeigu kažkas sako, kad per pastaruosius 10 metų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 69 proc., o aš pasižiūriu, kad mano padidėjo 20 proc., tai aišku, kad esu nepatenkintas. Dar tiksliai nežinau, kuo nepatenkintas - ar savimi, savo pastangomis, ar savo darbdaviu, bet pradžiai galiu būti nepatenkintas tokia statistika“, - gana dažnas žmonių reakcijas į pozityvią ekonominę statistiką aiškino N. Mačiulis.
Jo teigimu, daugelio maisto prekių brangimas per pastaruosius 10 metų buvo labai kuklus, o labiausiai pabrango paslaugos - laisvalaikio, profesinės, kirpyklų, santechnikų ir panašiai. Paslaugų brangimas buvo susijęs su darbo užmokesčio didėjimu.
„Žiūrint realų atlyginimų augimą ir įvertinus kainų pokyčius, tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva pernai tapo, pateikė statistiką, kad per dešimtmetį Lietuva yra pirmoje vietoje pagal gyventojų realių pajamų augimą, pralenkėme visas kitas valstybes - pajamos didėjo gerokai sparčiau nei augo kainos. Žinoma, kilome nuo žemo atspirties taško, bet pažanga yra, ir jos neįmanoma paneigti“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas sakė, kad per pastarąjį dešimtmetį vis tik padidėjo ir pajamų nelygybė.
„Atlyginimų augimas pralenkė senatvės pensijų, socialinių išmokų augimą. Tad aišku, jog tie, kas neturi darbo, gyvena iš socialinių išmokų, jie vis labiau atsilieka, ir ten gali būti akivaizdus nepasitenkinimas, nes jie mato nuo savęs tolstančius kitus gyventojus“, - komentavo N. Mačiulis.
Ekonomistas įsitikinęs, kad valstybei vis labiau vystantis ir vis didesnei gyventojų daliai išbrendant iš skurdo, svarbūs tampa kiti rodikliai, pavyzdžiui, sveiko gyvenimo trukmė.
„Ji Lietuvoje vis dar yra beveik dešimtmečiu trumpesnė nei Skandinavijos šalyse. Tai labai priklauso nuo to, ką vyrai veikia laisvalaikiu ir kitų priežasčių, koks jų gyvenimo būdas. Pagal sveikatą, gyvenimo trukmę, vyrų ir moterų pajamų nelygybę (Lietuvai reikia pasitempti - ELTA). Progresas čia yra, bet, pavyzdžiui, pagal tai, kiek laiko žmonės skiria sportui, vis dar atsiliekame dvigubai nuo Skandinavijos šalių. Tik ketvirtadalis žmonių bent kelias valandas per savaitę skiria sportui, kai Skandinavijos šalyse tokių yra daugiau nei pusė“, - teigė N. Mačiulis.
Geru pavyzdžiu ekonomistas įvardijo Islandiją, kurioje prieš 15 metų jaunimas iki 18 metų daugiausiai vartojo alkoholio, rūkė. Kai šalis išsikėlė tikslu išspręsti šią problemą vystant sporto infrastruktūrą, skatinant įsitraukti į sportą, meną, kultūrines veiklas, dabar yra visiškai priešinga valstybė, teigė N. Mačiulis.
„Taigi norisi matyti daug daugiau investicijų į sporto infrastruktūrą, į švietimą, aiškinant, kokia to yra nauda, kad tai yra alternatyvus ir „kietas“ laisvalaikio leidimo būdas. Kitas prioritetas yra švietimas, kur yra progresas, kurį ne visada pinigais pamatuosi, bet jeigu pažiūrėtume EBPO moksleivių gebėjimų rezultatus - esame vieni paskutinių ES, atsiliekame jau taip toli nuo Estijos, kad negalime net lygintis. Norėčiau, kad per ateinantį dešimtmetį pamatytume esminį kokybinį ir struktūrinį lūžį rezultatuose, ką moksleiviai išsineša iš mokyklų. Jeigu į universitetą ateina moksleivis, neturintis bazinių gebėjimų mokytis, tobulėti ir supratimo, kaip reikia toliau mokytis ir siekti kompetencijų, tai net ir geriausias pasaulyje universitetas nieko nepadarys“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Tokių struktūrinių pokyčių rezultatus, pasak ekonomisto, ir būtų įmanoma pamatyti per maždaug dešimtmetį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LVAT: FNTT pagrįstai skyrė 128 tūkst. eurų baudą „Trustcom financial“
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) teisėtai skyrė beveik 128 tūkst. eurų baudą licencijos 2022-aisiais netekusiai ir bankrutavusiai JK įmonės „Trustcom“ valdytai elektroninių pinigų įstaigai „Trustcom financial“, ...
-
Dėl verslo dovanos – kaltinimai korupcija: ko geriau nedaryti
Biuruose jau įsisuko kalėdinių dovanų sūkurys – dovanos klientams, partneriams ir darbuotojams jau įteikiamos. Visgi gražus gestas gali pasibaigti net ir bauda, sako teisininkai. Mat brangūs, neatitinkantys įmonės politikų daiktai gali sukelti...
-
Žada tikrinti, ar per Lietuvą nevežami grūdai iš okupuotų Ukrainos teritorijų2
Lietuva ir Ukraina sutarė tikrinti, ar tranzitu per Lietuvą vežami rusiški grūdai nėra iš okupuotų Ukrainos teritorijų, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. ...
-
Nuo kitų metų – svarbūs pokyčiai centrinėse Panevėžio gatvėse
Nuo kitų metų keliose centrinėse Panevėžio miesto gatvių atkarpose siūloma įvesti mažos taršos zoną. ...
-
Nuo sausio didėja pensijos: viskas, ką būtina žinoti23
Nuo kitų metų „Sodra“ mokės po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos ...
-
Kova su klimato kaita: nuo liepos įsigalios svarbus parlamento sprendimas3
Nuo 2025 m. liepos nebebus taikomas akcizo tarifas biodujoms, šią savaitę nusprendė Seimas. Anot projekto iniciatorių, tokia priemone siekiama prisidėti prie kovos su klimato kaita. ...
-
Mokytojams – svarbi informacija dėl atlyginimų
Šią savaitę Seimas priėmimo stadijoje pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis bus didinami mokytojų pareiginės algos koeficientai bei mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. ...
-
Lietuvių skolos skaičiuojamos milijardais: gyvena iš „juodų“ pinigų?5
Lietuvoje skolų turi apie 8 proc. gyventojų, o iš antstolių išieškoma skolų suma siekia 2 mlrd. eurų, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Skambina pavojaus varpais dėl medaus: mokslas atsilieka24
Lietuviškame meduje vis daugiau aptinkant ūkininkų, ypač rapsų augintojų, naudojamų cheminių preparatų likučių, bitininkai susirūpinę dėl tokios padėties. Ūkininkai sako, kad valstybės institucijos turėtų griežčiau kontroliuoti jų n...
-
Galite prarasti kelis šimtus eurų ir dalį atostogų: ekspertė paaiškino, kada taip gali nutikti
Gruodį – dovana iš darbdavių, tik ne po eglute, o į banko sąskaitą. Dalis lietuvių jau sulaukė 13 atlyginimo ir įvairių premijų. Visgi buhalteriai skaičiuoja, kad ne visiems apsimoka gauti tokią dovaną dar šiais metais. Dėl to...