- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Lietuvos ekonomistai vis dar kalba apie laukiančius įtemptus laikus, Lietuvos bankas ramina – blogiausia jau praeityje. Prognozuojama, kad jau kitą pusmetį šalies ūkis augs, praneša LNK.
Duonos kepalas pernai brango trečdaliu. Pastarąjį kartą kaina keitėsi dar lapkritį.
„Per praėjusius metus kainą kėlėme tris kartus – viso pakėlėme apie 33 proc.“, – sakė „Velželio duonos“ direktorius Vaidas Baranauskas.
Tiesa, kainų šiemet didinti jau nebeplanuojama, tačiau ir pigesnės duonos pirkėjai kol kas nesulauks.
„Stabilizavosi rinkoje kainos, krinta elektros kaina. Žaliavas tiekiantys tiekėjai kainų nemažina, nes akcentuoja, kad užsipirko, kai buvo brangu“, – komentavo V. Baranauskas.
Esą verslas, purtomas įvairiausių krizių, patyrė daugybę išlaidų. Gyventojai – taip pat. Todėl pinigines praverti net ir būtiniausiems maisto produktams jie nusiteikę vangiau nei anksčiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Prekyvietėse vis dar jaučiamas sulėtėjimas. Manau, reikia sulaukti šildymo pabaigos ir turėtų šiek tiek atsigauti“, – optimistiškai žvelgė V. Baranauskas.
Kad Lietuvos ekonomika atsigaus jau kitą pusmetį, prognozuoja ir Lietuvos bankas.
„Šie metai, kai palyginamoji bazė išsilygino, ketvirtinis augimas būtų vidutiniškai apie 0,7 proc. nuo metinės 1,3 proc., tačiau tai tikras augimas“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Anot Lietuvos banko, blogiausia – jau praeityje. Maždaug nuo vasaros šalies ūkis augs sparčiau, darbo užmokesčio augimas aplenks infliaciją, o gyventojų perkamoji galia pradės didėti.
„Pagerinome infliacijos prognozę – vidutinę metinę infliacijos prognozę šiems metams sumažinome iki 9 proc. Darbo užmokesčio augimo prognozę pagerinome iki 10 proc. Vadinasi, darbo užmokesčio Lietuvoje augimas aplenks infliacijos tempus“, – prognozavo G. Šimkus.
Tiesa, tokios prognozės kitiems šalies ekonomistams atrodo keistai.
„Lūkestis, kad jau antrą pusmetį galėtų sparčiau augti Lietuvos ekonomika, yra labai optimistinis ir jį reikėtų labiau vadinti svajone, o ne prognozėmis“, – optimizmu netryško ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Šiemet Lietuvai gali nutikti negili 0,5 proc. recesija“, – prognozavo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Nesu tikras, ar atlyginimų augimas Lietuvoje bus ilgalaikis. Sakyčiau, kad pirmą šių metų pusmetį – taip, tačiau dėl antro būčiau labai skeptiškas. Manau, Lietuvoje recesijos ir krizės rizika yra neįvertinama“, – ekonomikos situaciją komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot ekonomistų, recesijos neišvengs ir kitos euro zonos šalys. Bankų griūtis JAV prisidėjo prie griežtesnio kreditavimo. Tai atsilieps ir Lietuvos eksporto rinkoms. Joms neigiamą įtaką jau ir taip daro po pandemijos atsigaunanti Kinija.
„JAV lūkesčiai vis dar reikšmingai nepasitaisę. Bankų sistemos nervingumas tikrai išaugęs. Kalbant apie Lietuvą, kol kas prošvaisčių eksporto plotmėje tikrai nėra“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Sunku tikėtis, kad Lietuva yra kažkokia stebuklinga sala, kuri išvengs visų šių negandų“, – apie galimus sunkumus prakalbo N. Mačiulis.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad iki 2 proc. infliacija šiemet nesumažės, vadinasi, Europos Centrinis Bankas (ECB) ir toliau didins palūkanų normas. Vien nuo liepos tai padarė jau šešis kartus.
„Palūkanų normų didinimas yra kartus ir skausmingas, bet būtinas vaistas infliacijos ugniai numalšinti“, – komentavo G. Šimkus.
Vis dėlto dabartinio infliacijos mažėjimo N. Mačiulis su ECB veiksmais nesieja.
„ECB tyrimai rodo, kad jo monetarinės politikos įtaka infliacijai yra minimali. Net nereikia būti ekonomistu, kad suprastum, jog naftos, kviečių, gamtinių dujų, saulėgrąžų aliejaus ir žaliavinio pieno kaina sumažėjo ne dėl to, kad buvo pakeltos palūkanų normos“, – akcentavo N. Mačiulis.
Sunku tikėtis, kad Lietuva yra kažkokia stebuklinga sala, kuri išvengs visų šių negandų.
Lietuvos banko vadovo teigimu, nors nerimo daug, tačiau jokių ženklų dėl itin pablogėjusios paskolas turinčių gyventojų padėties kol kas nėra.
„Nematome, kad kažkaip būtų išaugęs ar pasikeitęs neveiksnių paskolų skaičius. Taip, tai laikotarpis, kuris būsto paskolų ėmėjams skausmingesnis, jį reikia iškentėti“, – ragino G. Šimkus.
„Tik apie 16–17 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto kreditus bankuose“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Nors infliacija maisto kainoms tokios įtakos kaip pernai jau nebedarys, dėl atlyginimų augimo paslaugos vis dar brangs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai9
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu11
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje7
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...