- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai uždirbę beveik milijardą eurų grynojo pelno Lietuvos bankai veną po kito regionuose uždaro klientų aptarnavimo skyrius – anot jų, tokį sprendimą priima įvertinę žmonių poreikius.
Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus.
Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti.
„Pasižiūrėjus į bankų pelningumą, pelnai 2022-2023 metais dvigubėja, o paslaugos nuo gyventojų tolinamos. Nesvarbu, kad tai privati komercinė įstaiga, bet ji atlieka paslaugas, už kurias mes mokame ir jeigu mokame, turėtų būti kažkokia diskusija“, – šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė parlamentaras.
Viena LB vadovų sako, kad bankai turėtų rast žmonėms priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinamas su jų lūkesčiais, – žmonių, kurie savo finansinius reikalus nori tvarkytis banko skyriuje, o ne internetu, nemažėja.
„Yra labai didelė dauguma klientų, kurie pageidauja greitai, efektyviai gauti mokėjimo paslaugas skaitmeniniais kanalais (...), bet vis tiek nemažėja ir ta vartotojų grupė, kuriai svarbi galimybė gauti paslaugas kontaktiniu būdu fizinėse aptarnavimo vietose“, – komitete teigė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
„Finansų rinkos dalyviai turėtų atsižvelgti į klientų poreikius ir suteikti tokį priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinamas su klientų lūkesčius ir, svarbiausia, kad atlieptų socialiai jautriausių grupių poreikius“, – tvirtino LB atstovė.
Pasak A. Kuniyoshi, kelios savivaldybės jau kreipėsi į centrinį banką, susirūpinusios dėl skyrių uždarymo.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė tikina, kad bankai skyrius uždaro, nes gyventojų ateina vis rečiau.
„Ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys didžiosios visuomenės dalies įpročiai – stipriai krenta žmonių naudojimasis gyvomis paslaugomis ir didžioji dauguma pereina į skaitmenines paslaugas“, – komitete teigė E. Čipkutė.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad pernai 62 proc. Lietuvos gyventojų nė karto nesilankė bankuose.
E. Čipkutės teigimu, dabar Lietuvoje veikia 380 bankų ir kredito unijų skyrių. Per metus jų sumažėja maždaug 4 proc.
E. Čipkutė nurodė, kad Lietuva pagal bankų skyrių skaičių Europos Sąjungoje neišsiskiria: 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje tenka maždaug 11 skyrių, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje jų yra mažiau, o Olandijoje mažiausiai – 5,5 skyriaus. Daugiausia skyrių yhra Bulgarijoje – 60,5, Liuksemburge – 56,5, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje – po 33-37 skyrius 100 tūkst. gyventojų.
„Pietų Europos regionas mažiau skaitmenizuotas, sunkiai skaitmenizuojasi“, – teigė asociacijos vadovė.
LB duomenimis, dabar Lietuvoje veikia 1146 bankomatų. 2022 metais buvo baigta 100 papildomų bankomatų – taip įgyvendintas komercinių bankų ir centrinio banko susitarimas dėl geresnio paslaugų prieinamumo gyventojams.
Šiuo metu taip pat veikia per 2,2 tūkst. „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir prekybos tinkluose, „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 tūkst. taškų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą1
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą6
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą2
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...