Europos Komisija Baltarusijai bedė pirštu į Astravo AE trūkumus

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, ji atskleidė nemažai projekto trūkumų – ES bei kitų šalių ekspertai pateikė svarbių rekomendacijų, kaip juos pašalinti ir pagerinti AE saugos lygį.

Ataskaitą Briuselyje pirmadienį patvirtino EK ir Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG).

Pasak šaltinių, kaip vienas svarbiausių trūkumų ataskaitoje įvardinta tai, jog dar prieš projektuojant Astravo AE, išsamiai neįvertinta seisminė sauga, be to, projektas turi trūkumų, susijusių su saugos funkcijų praradimu, didelių avarijų valdymu.

ES Baltarusijai rekomenduoja peržiūrėti Astravo AE seisminės saugos vertinimą ir atlikti būtinus projekto pakeitimus bei įrangos modifikacijas, padidinti visų įrenginių, turinčių veikti įvykus branduolinei avarijai, saugumą, įvertinti regiono seisminę situaciją.

Taip pat patariama įrengti nuolatinį alternatyvų avarinį elektros tiekimą įrangai, skirtai didelės avarijos prevencijai, užtikrinti papildomą jos tiekimą specialiam siurbliui, kuris būtinas svarbiausių AE dalių aušinimui avarijų atveju ar visiškai nutrūkus elektros tiekimui.

Be to, Baltarusijai rekomenduojama išanalizuoti pasyvių sistemų patikimumą, eliminuoti didelių avarijų rizikas panaudoto branduolinio kuro baseinuose, stiprinti reaktoriaus aušinimo sistemos patikimu, įvertinti apsauginių gaubtų vėdinimo sistemą avarijų atveju ar visiškai nutrūkus elektros tiekimui.

Be šių rekomendacijų, patariama gerinti darbo sąlygas valdymo patalpose, parengti aiškų ir detalų avarijų valdymo planą bei apmokyti elektrinės darbuotojus.

Europos šalių ekspertai, be to, siūlo Baltarusijai parengti ir įgyvendinti jėgainės saugos gerinimo priemonių planą – jame turi būti visos papildomos saugos priemonės, numatytos elektrinės streso testų  ir ES streso testų peržiūros ataskaitose.  

EK antradienį paragino Baltarusijos valdžią parengti nacionalinį veiksmų planą, kuris užtikrintų, kad visos saugos priemonės bus įgyvendintos laiku ir atsižvelgiant į jų svarbą. Komisija taip pat išreiškė norą dalyvauti peržiūrint šių priemonių įgyvendinimą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį BNS teigė, kad Astravo AE streso testų ataskaita tėra vertinimo pradžia ir daug kas priklausys nuo to, kaip bus įgyvendintos ES rekomendacijos.

Tačiau svarbiausias Lietuvos klausimas dėl jėgainės aikštelės parinkimo ataskaitoje nėra nagrinėjamas.

Astravo AE streso testus 2016 metais atliko pagrindinio jėgainės rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė „Atomprojekt“.

Lietuva yra pagrindinė už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos jėgainės kritikė ir pernai pripažino Astravo atominę elektrinę nesaugia, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Lietuva žada blokuoti elektrinės gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti projektą. Tačiau kitos Europos šalys nesutiko su Lietuvos pasiūlymu imtis platesnio boikoto.

Minskas tikina, kad Astravo elektrinė statoma saugiai. Baltarusija tikisi, kad pirmasis jėgainės reaktorius pramoninei elektros gamybai bus parengtas iki 2019 metų pabaigos, o antrasis pradės veikti 2020 metų viduryje.Projektą finansuoja Rusijos vyriausybė.

Abejoja, ar Baltarusija įgyvendins EK rekomendacijas

Premjeras Saulius Skvernelis abejoja, ar Baltarusija sugebės tinkamai įgyvendinti Europos Komisijos (EK) rekomendacijas dėl Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo. Tačiau, jo teigimu, Lietuva privalo reikalauti, kad jos būtų įgyvendintos.

„Na, iš esmės turėtų atsižvelgti, bet visa ta eiga statybų, tai gali būti visko ir gali būti įvairios interpretacijos. (...) Mes privalėsime apie tai kalbėti ir reikalauti tokių dalykų (rekomendacijų įgyvendinimo – BNS), kad tai būtų užtikrinta“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Jis komentavo EK ir Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės (ENSREG) atliktą Baltarusijoje statomos Astravo AE streso testų peržiūros ataskaitą. Ji oficialiai bus paskelbta trečiadienį.

„Aš dar nemačiau vertinimo, turėtų būti paskelbta šiandien detaliai. Tokios kontraversiškos žinios – vieni sako, kad saugi, o kiti, kad nesaugi. Iš esmės tikrai reikėtų sulaukti ir tada vertinti, kai matysiu išvadas, bet kažko panašaus buvo galima tikėtis“, – teigė premjeras.

Anot jo, EK ir Briuselio agentūroms didelę įtaką dėl branduolinės saugos daro Briuselyje dirbantys Rusijos lobistai.

„Tam tikri procesai, mes tikrai juos matome, kaip vyksta lobizmas toje pačioje Europos Komisijoje ir tose agentūrose, kurios vertina branduolinę saugą“, – sakė S. Skvernelis.