Didmiesčiai išsidalijo milijonus

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda tikisi gauti daugiau kaip du milijardus litų

Trys didieji šalies miestai nebe pirmus metus ketina išleisti rekordiškai daug pinigų. Apetitas 2008-aisiais dar labiau padidėjo.

Vilnius šiemet rengiasi surinkti ir išleisti daugiau kaip milijardą litų. Kaunas savo kišenėje turės net du kartus daugiau pinigų nei, sakykim, prieš penkerius metus. Gerokai labiau išlaidauti ketina ir Klaipėda.
Kol kas politikai nešykšti pažadų, kad surinkti milijonai nebus iššvaistyti – pilnėjančias miestų kišenes turėtų įvertinti ir eiliniai miestiečiai.

Kasmetės finansinės varžybos

Vertinant absoliučius skaičius, regis, tradiciškai ir vėl labiausiai pasisekė sostinei, planuojančiai išleisti beveik tris kartus daugiau milijonų nei uostamiestis. Tačiau apskaičiavus, kiek pinigų iš miesto iždo tenka kiekvienam miestiečiui, svarstyklės susilygina.
Jeigu Vilniui pavyks įvykdyti rekordinį biudžetą – surinkti 1,015 mlrd. litų, kiekvienam iš 542 tūkst. oficialių sostinės gyventojų turėtų tekti maždaug po 1870 litų. Vertinant pagal šį rodiklį klaipėdiečiai turėtų gyventi truputį geriau: jei
357 mln. litų padalytume daugiau kaip 185 tūkst. oficialių uostamiesčio gyventojų, kiekvieno jų piniginė papilnėtų vidutiniškai 1920 litų.
Šių finansinių varžybų nugalėtojo titulas turėtų atitekti laikinajai sostinei, kiekvienam iš 356 tūkst. jos gyventojų tenka po beveik 2008 litus iš miesto biudžeto.
Vis dėlto Kaunui nederėtų džiūgauti, kad bent pagal piniginės storį aplenkė ir Klaipėdą, ir sostinę. Vilnius šiais metais dar turėtų sulaukti apie 500 mln. litų iš ES ir investicinės programos, tad sostinei ir vėl pavyko savo „konkurentus“ palikti už nugaros.

Pažadų daugiau nei pinigų

Svarstydami, kaip padalyti būsimus milijonus, politikai išliejo nemažai prakaito ir pasakė skambių kalbų, įrodinėdami projektų svarbumą. Šiandien drąsiai galima pasakyti tik viena: pažadų renovuoti ligonines, mokyklas, tvarkyti kelius, užlopyti daugiabučių kiemų duobes yra daugiau, nei tam atsiras pinigų.
Gali būti, kad pernelyg dideliais mostais dalijant milijonus, jų jau metų viduryje gali pritrūkti, tad nemažai projektų veikiausiai taip ir liks tik popieriuje.
Politikai jau dabar vieni kitus kaltina pernelyg drąsiai išlaidaujant. Kelerių metų patirtis liudija, kad didmiesčiams taip ir nepavykdavo surinkti tiek pinigų į biudžetą, kiek būdavo suplanuota.
Gali būti, kad toks scenarijus pasikartos ir šiemet.

Dosnesni metai

Vilniaus miesto savivaldybė iš pradžių planavo šiemet išleisti 995 mln. litų, tačiau po debatų nuspręsta nesiveržti diržų ir išleisti 1,015 mlrd. litų. Kaip minėta, dėl investicinės programos ir ES lėšų miesto biudžetas išaugs net iki 1,5 mlrd. litų. Pernai sostinės biudžetas, taip pat tituluotas rekordiniu, siekė „tik“ 884 mln. litų.
Daugiau išleisti šiemet numatoma visose srityse.
Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymo programoms skirta 509 mln. litų, arba 14 proc. daugiau nei pernai. Socialinės apsaugos plėtrai, skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti – 105 mln. litų (15 proc. daugiau), kultūrai – 42 mln. litų (dvigubai daugiau, nei skyrė ankstesnė valdžia), miesto infrastruktūros objektams prižiūrėti ir modernizuoti – 92 mln. litų (4 proc. daugiau nei 2007 m.), miesto infrastruktūros objektų plėtrai – 34 mln. litų (76 proc. daugiau).

Ir gatvėms, ir duobėms

Pagal patvirtintą biudžeto projektą šiemet mokykloms renovuoti numatyta skirti 14 mln. litų, kurių 10 mln. atplėšti iš europinio dviračių takų tinklo. Miesto pakraščiams tvarkyti pažadėti 20 mln. litų, tačiau šiandien tesurasta 15 mln. litų.
Daugiabučiams namams šiltinti savivaldybė numačiusi apie 8 mln. litų, o daugiabučių namų kiemams asfaltuoti tikimasi skirti net 20 mln. litų. Už šias sumas šiemet žadama išasfaltuoti per 200 kiemų.
19 proc. daugiau nei pernai lėšų skirti planuojama savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių dalinių darbuotojų atlyginimams – beveik 37 mln. litų. Miesto vadovai aiškina esantys priversti didinti darbuotojams atlyginimus, antraip sostinė liks be kompetentingų specialistų, kuriuos lengvai gali pervilioti kitos valstybinės institucijos.
Tiesa, teko sumažinti lėšų turizmui skatinti ir sveikatos apsaugai, tačiau šių sričių projektams daug pinigų bus skirta iš investicinės programos.
Akivaizdu, kad kai kuriems darbams biudžeto nepakaks – teks skolintis. Vilniaus savivaldybės 2008 m. investicijų programai finansuoti miesto valdžia ketina dešimčiai metų iš bankų pasiskolinti 136 mln. litų.

Kauniečiai trykšta optimizmu

Kauno savivaldybės taryba šiais metais tikisi surinkti 716,2 mln. litų biudžetą, o su paskolomis, valstybės, privatizavimo ir įvairių paramos fondų lėšomis jis turėtų sudaryti 912 mln. litų.
Tokie optimistiniai planai leidžia miesto valdžiai gana dideliais mostais skirstyti išlaidas, nors 2007-ieji rodo, kad gali tekti nusivilti.
Pernai Kaunas planavo surinkti 637,3 mln., bet gavo maždaug 49 mln. litų mažiau. Tiesa, jei biudžetas nebūtų tikslintas, metų pradžioje planuotasis būtų įvykdytas – 585 mln. litų surinkti. Dėl to kai kurie miesto politikai šių metų biudžetą vadina pernelyg optimistiniu ir prognozuoja, kad metų viduryje jį teks apkarpyti.
Daugiausia viliamasi gauti iš gyventojų pajamų ir įvairių kitų mokesčių – 62,9 proc. Iš valstybės laukiama 29,3 proc. dotacijų.

Lįs į skolas

Didžioji biudžeto dalis, kaip ir kasmet, tenka švietimui – 55,6 proc. Bendrosioms valstybės paslaugoms skiriama 18,6 proc. biudžeto.
Įvairiems projektams įgyvendinti ketinama pritraukti lėšų ir iš kitų šaltinių: iš Kelių priežiūros ir plėtros programos – 21 mln. litų, Privatizavimo fondo – 11,9 mln. litų.
Savivaldybė pernai nepasinaudojo galimybe pasiskolinti 46 mln. litų, todėl šiemet iš viso galės skolintis 86 mln. litų.
Pasak Kauno savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus, šiais metais planuojama imti 22,5 mln. litų kreditą mokykloms, darželiams, sporto bazėms, kultūros įstaigoms remontuoti, statyti, investiciniams ir techniniams projektams finansuoti.
„Sporto rūmų Nemuno saloje statybai ir infrastruktūrai teks skolintis 12 mln. litų, miesto centro gatvėms apšviesti, rekonstruoti, naujoms kapinėms bus skirta 9 mln. litų“, – sakė A.Laucius.

Didės mokinio krepšelis

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba taip pat užsimojo ne mažiau ir patvirtino 356,859 mln. litų šių metų biudžetą, taigi planuojama surinkti ir išleisti beveik 70 mln. litų daugiau nei pernai.
Daugiausia lėšų – 57,7 proc., arba 35,226 mln. litų daugiau nei pernai, teko švietimui. Šiai sričiai numatyta suma auga, nes 12,411 mln. litų padidinta dotacija mokinio krepšeliui.
Mokinio krepšelyje šiemet planuojama daugiau skirti vadovėliams, mokymo priemonėms, mokinių pažintinei veiklai, profesijai pasirinkti, pedagogų darbo užmokesčiui.
Be to, daugiau lėšų numatyta švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimams, mokamiems ne iš mokinio krepšelio, didinti ir socialinio draudimo įmokoms – 13,882 mln. litų.
Iš Valstybės investicijų programos skiriama 2 mln. litų „Žemynos“ gimnazijos sporto aikštynui rekonstruoti ir 800 tūkst. litų „Versmės“ specialiajai mokyklai-darželiui renovuoti.
Šiemet 3,776 mln. litų didėja socialinei apsaugai skirtos lėšos. Mokinių socialinei paramai numatyta 1,422 mln. litų daugiau nei pernai. Socialinei globai ir rizikos grupės šeimų priežiūrai šiemet skirta 805,5 tūkst. litų daugiau nei pernai.

Dėmesys investicijoms

Šiais metais iš Valstybės investicijų programos skiriama 3 mln. litų Klaipėdos universitetinės ligoninės centrinio korpuso operacinei rekonstruoti, 1,642 mln. litų – Klaipėdos vaikų ligoninės įrangai įsigyti, centralizuotai sterilizacinei ir dezinfekcijos skyriui įrengti, 500 tūkst. litų – Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą ir jų aprūpinimo butais programai įgyvendinti, 1 mln. litų – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklai statyti.
Iš miesto biudžeto investicijoms skirta 22,689 mln. litų, arba 3,057 mln. litų daugiau nei pernai. Šios lėšos bus panaudotos gatvėms rekonstruoti, vandens nuotekų tinklams plėsti, M.Mažvydo alėjos rekonstrukcijai tęsti, daugiafunkciam sporto ir pramogų kompleksui projektuoti, aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti, automobilių laikymo sistemai mieste sukurti, įstaigų materialinei bazei gerinti.