- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje. Darbostogos – kas tai? Ar tai labiau darbas, ar – atostogos?
Personalo valdymo profesionalų asociacijos vadovė Aušra Bytautienė LNK žurnalistams plačiau pakomentavo, ką vadiname darbostogomis.
„Jei darbostogos, vadinasi, to darbo yra. Darbostogos – labai dar naujas reiškinys. Daug šiuo vardu vadina vienus dalykus, kiti – kitus. Pastebiu, kad dažniausiai būna, jog organizacija nusprendžia visą savo komandą išsiųsti į užsienį savaitei ar dviem. Ten komanda dirba, turi bendrų veiklų – bendra komandiruotė. Nemažai atvejų, kai žmonės nori padirbėti iš kitos šalies dėl įvairių priežasčių, pvz., šiltai praleisti žiemą ne Lietuvoje. Jei darbo pobūdis leidžia dirbti nuotoliu, kodėl ne. Kitas dalykas – kai antra pusė turi daugiau atostogų, išvyksta svetur. Būna, vienas atostogauja, kitas darbuojasi, tačiau vėliau pratęsia laiką. Taip pat būna atvejų, kai žmonės nori patyrinėti kultūras. Taip labai patogu neatsitraukti nuo darbo. Vieni tai vadina darbostogomis, kitos įmonės tiesiog nurodo, kad galima dirbti iš visur.“
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė atskleidė, kaip į darbostogas žiūri darbdaviai, ir pabrėžė, ką prieš darbostogas būtina susitarti.
– Tokios darbostogos gali būti tik nuotolinio pobūdžio darbams. Nuotolinį darbą apibrėžia Darbo kodekso 54 str., kuriame parašyta, kas turi būti užtikrinama nuotolinio darbo metu. Klausimas, ar jis turės gana gerą interneto ryšį, ar telefonu bus galima susisiekti, ar papildomai tai nekainuos, kiek darbdavys galės tai kompensuoti, kokios bus darbo valandos. Turi būti aiškūs susitarimai siekiant bendrų tikslų.
– Kaip apmokama? Ar tai atostoginiai, ar darbo užmokestis?
– Jei žmogui leidžiama dirbti per atstumą ir jei tas pats darbo krūvis, mokamas darbo užmokestis. Gali būti susitarta, kad tą laikotarpį bus mažesnis darbo krūvis, jei nori darbą suderinti su laisvu laiku. Tai turėtų būti aprašyta tarpusavio susitarime. Aišku, mažėtų ir darbo atlygis. Tačiau darbostogos nebūtų atostogų sąskaita. Darbdaviui patogiausia, kai yra įprastas darbo režimas, darbo laikas. Yra daug klausimų, kurie visada turi būti aptarti. Fiksuotos darbo valandos labai svarbios. Jei, neduok Dieve, žmogui kas nors atsitiktų darbostogų metu, mes turime žinoti, ar tai nelaimingas atsitikimas, ar darbų saugos atvejis, ar poilsio metu nutikęs atvejis.
Gali būti susitarta, kad tą laikotarpį bus mažesnis darbo krūvis, jei nori darbą suderinti su laisvu laiku.
– Ar tai populiaru? Kokia situacija darbo rinkoje?
– Konkrečiai negaliu atsakyti. Tai pagal įmonių segmentus, kurie gali tuo mėgautis dažniau ir kurie negali. Nuotolinis darbas niekur toli nenuėjo nuo pandemijos. Daug kas grįžta į biurus. Tačiau žmonės nori būti lankstesni dirbti kelias dienas nuotoliu. Darbdaviams nemažai iššūkių, jaučiamas kolektyvo nutolimas. O kolektyvo bendradarbiavimas reikalingas siekiant bendrų tikslų, kad visi susišnekėtume ir žinotume, kas ką daro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai17
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...