- Irma Jankauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvylikoje šalies savivaldybių – netinkamos sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tyrimą atlikusiems specialistams įmonės skundėsi mokesčių našta ir reguliavimu, vietine biurokratija.
Tačiau verslininkai neskuba savivaldybių vien peikti. Pasak jų, norint didesnių vietos valdžios pastangų, reikia ir didesnio jų finansinio savarankiškumo, todėl verslas siunčia signalą būsimai naujai centrinei valdžiai – iš to, kiek regionai uždirba, dalį jiems ir palikti.
Mažiausiai kliūčių smulkiajam ir vidutiniam verslui – Neringos savivaldybėje. Čia didžiausia tokių įmonių koncentracija – jų tankis dvigubai didesnis už šalies vidurkį. O verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, vertinama labai gerai.
„Kažkiek gal ir nustebino rezultatas, visgi regionas atskirtas – tiek ir susisiekimo prasme, nes reikia keltis keltu. Kažkuria prasme turim paaiškinimą, kad ten mažiausias kiekis gyventojų, bet, lyginant statistiką, vis tiek naujų įmonių skaičius Neringos regione net 5 kartus viršija Lietuvos vidurkį“, – stebėjosi banko „Citadele“ Verslo klientų departamento direktorius Vaidotas Gurskas.
Pagal verslo sąlygų palankumą po Neringos rikiuojasi Vilnius, Kaunas ir abu rajonai, taip pat Birštonas, Druskininkai ir Klaipėda.
Pusę tūkstančio įmonių ir 22 asociacijas apklaususių bankininkų teigimu, tarp įvertintų negatyviai – didelė dalis Šiaurės Rytų Lietuvos, kur ir visa Panevėžio apskritis. Įmones slegia mokesčių našta, biurokratija, trūksta tinkamų darbuotojų, auga sąnaudos.
Tačiau vietines valdžias verslininkai dėl, anot jų, prastų pastangų, neskuba vien peikti. Savivalda esą būtų suinteresuota realiai skatinti verslą, jeigu jai pačiai iš to būtų naudos. Todėl būsimam Seimui verslininkai siunčia žinią – savivaldybių pajamas turėtų lemti ir vietinių įmonių ekonominiai rodikliai. Taip yra, pavyzdžiui, Lenkijoje.
„Reikia naudotis iš tikrųjų progresyvių pasaulio valstybių patirtimi. Savivaldai turi likti nuo ekonominės veiklos. Jeigu savivaldos įmonės uždirba pelno – dalis pelno lieka ten. Jeigu didėja apyvarta – dalis apyvartos lieka tenai. Didėja eksportas – dalis lieka ten. Panaši situacija yra Amerikoj, o ypač geras pavyzdys yra Šveicarija. Ten nėra regionų atskirties“, – dėstė Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Asociacijos vadovo teigimu, ten, kur su bendrijos parama sukurta gera infrastruktūra, pavyzdžiui, kurortuose, yra ir vartotojų srautai – ne šiaip atsitiktiniai, o didesnės perkamosios galios. Atsiranda paskatos kitoms paslaugoms. Kurortų situaciją pagerino pagalvės mokestis.
Bet apskritai klestinčių regionų Lietuvoje esą mažai, savivalda, užuot užsidirbusi pati, gyvena iš dotacijų, aktyvaus verslo yra nedaug kur, o dalis pasienio ruožų – merdi.
Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D. Arlauskas sako, kad jeigu centrinė valdžia nesiims priemonių ir nepradės su savivalda dalytis ne tik gyventojų pajamų mokesčiu, po 2020-ųjų, kai baigsis piniginės ES injekcijos, regionų atskirties problema dar paaštrės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu6
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...