- Jolita Skinulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė ketina įpareigoti gyventojus kaupti lėšas daugiabučių remontui. Tačiau siūlymas įstrigo paaiškėjus, kad nežinoma, kaip turėtų būti skaičiuojamas minimalus privalomojo kaupimo įmokos dydis.
Įsikišo Vyriausybė
Aplinkos ministerija inicijuoja parengtas Civilinio kodekso pataisas, kurios numato, kad nuo šiol Vyriausybė nustatytų privalomojo lėšų kaupimo namui atnaujinti tvarką. Be to, norima įpareigoti Vyriausybę nustatyti minimalų kaupiamosios įmokos dydį.
Tačiau vakar Ministrų kabinete šių klausimų svarstymas buvo atidėtas, nes neaišku, kuo remiantis turi būti nustatytas minimalios įmokos dydis.
Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis sakė, kad kaupiamoji įmoka gali būti lygi tam tikram procentui nuo atstatomosios namo vertės.
"Svarbu nustatyti tokį įmokos dydį, kad jis netaptų našta gyventojams. Anksčiau buvome apskaičiavę maksimalų įmokos dydį tiems namams, kurie dalyvauja atnaujinimo programoje. Tuomet buvo nustatyta ne didesnė nei 70 centų už 1 kv. m įmoka. Tačiau kokia gali būti minimali įmoka, nėra skaičiavimų", – kalbėjo V.Jonaitis.
"Reikia pabrėžti, kad šis Vyriausybės nutarimas, jei jis bus priimtas, tik leis kreiptis į Seimą dėl Civilinio kodekso pakeitimo. Šiomis teisės aktų pataisomis norima įgalinti Vyriausybę sukurti priemonę, kuri leistų įgyvendinti kodekse numatytą normą dėl lėšų kaupimo", – aiškino teisininkas ir Vilniaus daugiabučių asociacijos valdybos narys Algirdas Glodenis.
Jei Seimas pritartų kodekso pataisoms, Vyriausybė galėtų nustatyti tiek minimalų įmokų dydį, tiek šių įmokų kaupimo tvarką.
Kodeksas neveikia
Šiuo metu Civilinis kodeksas numato prievolę butų savininkams kaupti lėšas, kurios būtų naudojamos namui atnaujinti. "Ši norma yra, tačiau neveikia, lėšos nekaupiamos", – konstatavo A.Glodenis. Anot jo, kai kurios bendrijos ar daugiabučių namų administratoriai yra nustatę įmokas ir kaupia fondus įvairiems darbams.
"Tačiau kai nėra prievolės, labai dažnai namo savininkams sunku susitarti. Dažna situacija, kai reikia remontuoti stogą, o žemesniuose aukštuose gyvenantys žmonės sako, kad jų butuose vanduo nevarva ir pinigų jie tam neskirs. Jei būtų bendra tvarka, gyventojai turėtų paklusti", – kalbėjo A.Glodenis.
V.Jonaičio teigimu, problema yra, kai namo savininkai nesutaria ir nepriima sprendimo kaupti lėšas daugiabučiui atnaujinti. "Tuomet namus administruojančios įmonės klausia, iš kur paimti pinigų būtiniems darbams. Vyriausybė galėtų įpareigoti gyventojus kaupti lėšas. Tai būtų namo kapitalas. Gyventojams nebetektų, prakiurus stogui, staiga atrasti po tūkstantį litų darbams, lėšos būtų kaupiamos pamažu", – apie pataisų naudą kalbėjo V.Jonaitis.
Būtina apsaugoti lėšas
Anot A.Glodenio, labai svarbu ne tik numatyti lėšų remontui kaupimo tvarką, bet ir apsaugoti sukauptus pinigus.
"Dabar Vyriausybės projektas nenumato, kaip bus apsaugotos sukauptos lėšos. Būtina užtikrinti, kad sukaupti pinigai liks gyventojams, bus apsaugoti, nepriklausomai nuo to, kas nutiks su namo administratoriumi ar bendrija, pinigai turi būti kaupiami atskiroje sąskaitoje, į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai", – kalbėjo teisininkas.
Reiktų numatyti baudas
Tačiau, kad gyventojai būtų įpareigoti paklusti ir mokėti Vyriausybės nustatytą įmoką į namo fondą, reiktų numatyti baudas ar kitas poveikio priemones.
"Lygiagrečiai turėtų eiti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos", – mano V.Jonaitis.
Tačiau kol kas taip toli negalvojama ir reikalingi pokyčiai, o juolab konkrečios baudos, nenumatyti. Tad išlieka tikimybė, kad net Vyriausybei nustačius įmokų dydį ir jų rinkimo tvarką, niekas iš esmės nepasikeis ir lėšos namų remontui nebus kaupiamos.
Kaupia daugiau nei 10 metų
Mažeikiuose namų bendro naudojimo atnaujinimo fondai kaupiami jau nuo 1997 m. Tuo tikslu vietos savivaldos taryba yra nustačiusi minimalią mėnesinę įmoką, kuri šiuo metu siekia 18 centų už 1 kv. m.
"Lėšos kaupiamos namo fonde, priklauso gyventojams ir naudojamos tik bendru gyventojų sprendimu", – pasakojo daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės "Admituras" direktorius Antanas Barvydis.
Pašnekovas pasakojo, kad iš fonduose sukauptų lėšų visuose šios įmonės administruojamuose namuose atnaujinti šilumos punktai, penktadalyje pakeisti laiptinių langai, kiti keičia laiptinių duris, diegia jų užrakinimo sistemas, įprastą bendrų patalpų apšvietimą keičia į jautrų judesiui ir taip taupo elektrą, atnaujina pašto dėžutes. Visi šie darbai, "Admituro" vadovo įsitikinimu, kur kas sunkiau būtų įgyvendinami, o gal net beviltiškai įstrigtų, jei nebūtų kaupiamas namo fondas.
"Tokio fondo kaupimas – labai gera praktika, leidžianti žmonėms pradėti tvarkytis savo namą", – įsitikinęs A.Barvydis.
Nesteigia bendrijų
Anot jo, gyventojai patenkinti esama tvarka ir to įrodymas – negausiai Mažeikiuose besisteigiančios bendrijos. "Jei matome, kad namas mokus, laiku atsiskaito, tai ir avansu darbus atliekame, galima sakyti, kredituojame namą, o paskui lėšos po truputį grįžta iš tų mokamų 18 centų. Nejau artėjant žiemai nekeisi langų vien todėl, kad namo fonde trūksta tūkstančio litų?" – pasakojo A.Barvydis.
Fondu negali atsidžiaugti ir mažeikiškiai, kurie rengiasi renovuoti namus. "Štai paraišką teikia 75 butų namas, kuris fonde turi sukaupęs 35 tūkst. litų. Pagal renovacijos programą kompensuojamos išlaidos už energinio efektyvumo didinimo darbus, tad už fonde sukauptas lėšas gyventojai planuoja sutvarkyti daugiabučio vidaus apdailą po renovacijos", – dėstė daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės direktorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas2
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?5
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...