Ar teks verslui mokėti bankams, kad juose laiko indėlius?

Indėlių turinčioms įmonėms gali tekti bankams susimokėti už tai, kad šie saugo jų pinigus. SEB bankas paskelbė mokestį norintis imti iš didelių savo klientų. Įmonės su tuo taikstytis nežada, sako ramia sąžine banką iškeisiantys į kitą kredito įstaigą.

Dabar pinigų suma banke gali tapti svarbi. SEB banko Baltijos šalių vadovas pasakė – verslo klientams svarstoma įvesti neigiamas palūkanų normas. Pritaikytos jos gali būti didelius indėlius turinčioms įmonėms. Tai reiškia, kad jos ne tik neuždirbtų, bet pačios primokėtų bankui.

SEB bankas Lietuvoje šios žinios nekomentuoja, tik sako, kad „neigiamų palūkanų aplinka sparčiai kinta ir bankas turi savo veiksmais prisitaikyti“. Anksčiau apie neigiamas indėlių palūkanas pranešė Latvijos „Meridian Trade Bank“, bet vėliau patikslino, kad tai – klientams ne Lietuvoje.

Bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo teigimu, galimas indėlių apmokestinimas – savotiška prievartos priemonė įgyvendinti Europos Centrinio banko tikslą – pasiekti, kad pinigai realiai įsilietų į ekonomiką. Europos Centrinis bankas iki nulio sumažino bazines palūkanų normas ir ima mokestį iš komercinių bankų už tai, kad laiko jų pinigus. O norima, kad šie būtų "įdarbinti", nes tai labiau apsimokėtų, nei kainuojantys indėliai. Bet pinigai, nors ir pigūs, neišskolinami taip sparčiai, kaip tikėtasi, todėl komerciniai bankai už juos dar ir turi mokėti indėlių draudimą.  

„Toliau krentant palūkanų normoms, finansų sektorius vienas negali prisiimti visos šitos naštos. Ir, na, įvairiose šalyse ieškoma būdų, priklausomai nuo teisinės aplinkos, ekonominės situacijos, kaip šitą signalą perduot realiai ekonomikai. Kartais pinigai tampa labai nuostolingi bankams ir bankai nebenori turėti pinigų, nes nėra, kur jų investuoti. Faktiškai, paklausos nėra“, – sakė Bankų asociacijos vadovas S. Kropas.

Verslas nenusiteikęs didinti savo sąnaudų. Esą šimtais tūkstančių skaičiuojamos įmonių sumos bankuose dažniausiai ten trumpam.

„Įmonės teigia, kad jos lengvai prisitaikys – tiesiog perkels indėlius į kitus bankus, kurie netaikys neigiamos palūkanų normos. Netgi didžiosios įmonės nevengia perkelti savo sąskaitų likučių į kredito unijas“, – sakė Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Projektų departamento direktorius.

Pramonininkų atstovo teigimu, leisti sau apmokestinti įmonių indėlius gali tik didieji bankai, turintys pinigų prikaupusias "motinas" Skandinavijoje. Mažesni, vietos bankai, vis dar nori pritraukti pinigų.

„Panašu į tai, kad visa sistema persiverčia į paslaugą už pinigų saugojimą, o ne paslauga perskolinti pinigus ir iš jų uždirbti. Panašu į tai, kad turėsim bent poros metų laikotarpį, kai iš indėlių arba turimų laisvų pinigų tokiu būdu uždirbti nebeišeis“,  – kalbėjo Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

Lietuvos bankas sako, kad imti mokestį už gyventojų indėlius neleidžia įstatymai. Kaip yra dėl įmonių indėlių – teisininkai dar nagrinėja. Bet ekspertų teigimu, mokestis už indėlį gali būti pavadintas, pvz., mokesčiu už pinigų saugojimo paslaugą. Tada tai taptų dviejų privačių verslo pusių susitarimo reikalu – reikalinga tokia paslauga, ar ne.